Ukrainos siekis kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą tampa vienu centrinių diskusijų klausimų Europoje. Kyjivas nori matyti aiškią narystės datą jau artimiausiais metais, tačiau dalis ES valstybių žiūri į tai atsargiai ir baiminasi pernelyg spartaus politinio sprendimo pasekmių.
Ukrainos siekis paspartinti stojimą į Europos Sąjungą ir susieti jį su galima taikos sutartimi susidūrė su ryškiu pasipriešinimu dalyje ES sostinių. Europos valstybių vyriausybės baiminasi tarsi „Pandoros skrynios“ efekto, kurį gali sukelti toks greitas ir politizuotas sprendimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina įtvirtinti Ukrainos narystės datą iki 2027 metų. Jo nuomone, aiškus ir konkretus kelias į ES suteiktų šaliai papildomų saugumo ir gerovės garantijų. Be to, tai taptų svarbiu argumentu Ukrainos visuomenei svarstant bet kokias galimas taikos sąlygas.
Tačiau net ir pagrindinės Sąjungos valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, neoficialiai išreiškia skepticizmą dėl išskirtinai pagreitinto kelio Ukrainai. Diplomatai akcentuoja riziką, kad gavusi narystę anksčiau laiko Ukraina galėtų pristabdyti būtinas reformas – ypač kovos su korupcija ir teisinės valstybės stiprinimo srityse.
Dalis Vakarų Europos pareigūnų tiesiai teigia, jog Ukraina dar nėra pasirengusi narystei būtent dėl įsisenėjusių korupcijos problemų ir institucinių silpnybių.
Ukrainos pasiūlymai ir pereinamųjų sprendimų paieška
Ukrainos vadovybė siekia nuraminti partnerių nuogąstavimus ir rodo pasirengimą kompromisams. Vicepremjeras ir pagrindinis derybininkas su ES Tarasas Kačka siūlo įtvirtinti specialią stebėsenos sistemą, kuri leistų nuolat vertinti demokratinių standartų laikymąsi ir reformų eigą net po įstojimo.
Jis taip pat kalba apie pereinamąjį laikotarpį, per kurį Ukraina palaipsniui gautų prieigą prie ES žemės ūkio subsidijų. Tokia schema, pasak Kyjivo, leistų išvengti per didelio staigaus finansinio krūvio ES biudžetui ir kartu užtikrinti, kad šalies ūkininkai sklandžiai integruotųsi į bendrąją rinką.
„Tai būtina taikos procesui, ilgalaikei ir teisingai taikai Europoje“, – pabrėžė Tarasas Kačka, aiškindamas, kad aiški europinė perspektyva turi tapti neatskiriama saugumo architektūros dalimi po karo.
Palaipsnė integracija vietoj greitos pilnos narystės
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra siūliusi vadinamąjį „atvirkštinio plėtros“ modelį – laipsnišką, etapais grįstą stojimą, kai šalis narystės naudomis pradeda naudotis dar iki formalaus įstojimo.
Vis dėlto dauguma ES vyriausybių išlieka atsargios. Analitikų vertinimu, artimiausiais metais labiau tikėtina ne pilnavertė Ukrainos narystė, o spartesnė integracija atskiruose sektoriuose. Kalbama apie platesnę prieigą prie bendrosios rinkos, glaudesnį įsitraukimą į ES programas, politikos formavimą ir atskiras finansines priemones, kurios palaipsniui priartintų Ukrainą prie realios narystės.
Toks „laiptelių“ modelis, ES šalių manymu, leistų išlaikyti spaudimą tęsti reformas ir kartu parodytų politinę paramą bei ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainai.
Didėjanti įtampa dėl energetikos ir papildomas spaudimas Kyjivui
ES santykiuose su Ukraina atsiranda ir kitų trinties taškų. Briuselis didina spaudimą Kyjivui dėl situacijos su „Družba“ naftotiekiu, reikalaudamas leisti inspektoriams įvertinti žalą ir infrastruktūros būklę. Ginčas aštrėja karo veiksmams tęsiasiant Artimuosiuose Rytuose, dėl to sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir didėja įtampa Europos rinkose.
Šis kontekstas dar labiau apsunkina diskusijas dėl Ukrainos narystės – ES lyderiai turi derinti moralinę ir politinę paramą Kyjivui su vidaus ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kylančiais jų rinkėjams.
Galutinis sprendimas dėl Ukrainos narystės tempo priklausys nuo kelių veiksnių: karo eigos, Kyjivo reformų pažangos ir politinės valios pagrindinėse ES sostinėse. Kol kas aišku tik tiek, kad greito ir vienbalsio pritarimo skubotam įstojimui Europos Sąjungoje nėra.
