Vis daugėja įrodymų, kad išsėtine skleroze (IS) gali būti išprovokuota vieno iš labiausiai paplitusių virusų pasaulyje.
Epšteino–Baro virusas (EBV) yra beveik neišvengiamas – jis sukelia vadinamąją „bučinių ligą“, dar žinomą kaip infekcinė mononukleozė arba liaukinė karštligė.
Praėjus ilgai po užsikrėtimo, virusas gali tūnoti organizme ramybės būsenoje, slėpdamasis net ir smegenų ląstelėse. EBV nešioja apie 95 procentus suaugusiųjų ir praktiškai visi žmonės, sergantys IS – paslaptinga autoimunine liga, kuri gali prasidėti staiga ir klaidingai atakuoti pačių smegenų nervines skaidulas.
Jau dešimtmečius mokslininkai kėlė hipotezę, kad EBV suaktyvėjimas gali kažkaip išprovokuoti IS pradžią. Dabar naujame tyrime, kurį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) mokslininkai, buvo rastas tikėtinas šio ryšio mechanizmas.
Tyrėjų komanda nustatė, kad vadinamųjų „žudikių“ T ląstelių – imuninės sistemos ląstelių, galinčių naikinti virusus – IS sergančių pacientų organizme yra gerokai daugiau. Be to, dalis šių T ląstelių atrodo yra ypač „nutaikytos“ į EBV.
„Tirdami menkai ištirtas CD8+ T ląsteles, mes sujungiame daugybę atskirų faktų ir gauname naują žvilgsnį į tai, kaip EBV tikriausiai prisideda prie šios ligos atsiradimo“, – aiškina neurologas Džo Sabatinas (Joe Sabatino) iš UCSF.
Šios išvados papildo 2022 m. paskelbtą stambų daugiau kaip 10 milijonų žmonių tyrimą, kuriame nustatyta, jog rizika susirgti IS po EBV infekcijos padidėja net 32 kartus. Kitų virusų su IS ryšys nebuvo rastas.
Per kelerius metus po šio darbo mokslininkai dar labiau pagilino EBV ir IS sąsajų tyrimus. Ankstesni duomenys leidžia manyti, kad imuninė sistema ląsteles, kuriose tūno EBV, ima laikyti „svetimomis“, o ne natūralia organizmo dalimi.
Dėl to B limfocitai (B ląstelės) gamina antikūnus, kuriais pažymi šias ląsteles sunaikinimui. Tuomet į kovą atvyksta ištisa T ląstelių „armija“, pasirengusi vykdyti šį užduotį.
2024 m. viename tyrime buvo nustatyta, kad IS sergančių žmonių kraujyje T ląstelių, atpažįstančių EBV, skaičius yra smarkiai išaugęs. Apie 13 procentų T ląstelių turėjo receptorius, reaguojančius į EBV užkrėstas ląsteles, o tik maždaug 4 procentai reagavo į gripo antigenus.
Cerebrospinaliniame (galvos ir nugaros smegenis gaubiančiame) skystyje EBV atpažįstančios T ląstelės sudarė net 47 procentus visų ištirtų ląstelių.
Naujausias UCSF tyrimas patvirtina šias išvadas ir pateikia daugiau detalių.
Mokslininkai išanalizavo 13 IS sergančių pacientų ir 5 žmonių be IS (iš jų 2 sirgo kitais neuroinflammaciniais sutrikimais) kraujo ir smegenų skysčio mėginius.
Nustatyta, kad IS sergančių pacientų smegenų skystyje žudikių T ląstelės, atpažįstančios EBV baltymus, buvo iki 100 kartų gausesnės nei kraujyje.
Toks didelis skirtumas rodo, kad imuninė sistema reaguoja į pokytį – tikėtina, į „prabudusį“ EBV centrinėje nervų sistemoje, dėl kurio kyla pernelyg audringas imuninės sistemos atsakas.
Svarbu tai, kad daugumos IS pacientų smegenų skystyje buvo rasta EBV pėdsakų, o dalis šio viruso genų buvo aktyvūs. Vienas iš genų buvo aktyvus tik IS sergančių žmonių, bet ne tų, kurie taip pat nešiojo EBV, tačiau IS nesirgo.
„Didžioji viltis yra ta, kad jei pavyks sutrikdyti EBV veiklą, galėsime reikšmingai paveikti ne tik IS, bet ir kitus sutrikimus bei pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę“, – sako Sabatinas.
Šis itin paplitęs virusas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodo esąs ypač klastingas. EBV suaktyvėjimas siejamas su vilklige, tam tikromis vėžio rūšimis, šizofrenija, ilgalaikiais COVID-19 padariniais, lėtiniu nuovargio sindromu ir demencija.
Jei mokslininkams pavyks išsiaiškinti, ką tiksliai EBV daro žmogaus imuninei sistemai ir kaip tai sustabdyti, tai galėtų padėti gydyti daugybę ligų ir sutrikimų, ne vien išsėtinę sklerozę.
