NATO ateities perspektyvos vis dažniau kelia abejonių tiek saugumo ekspertams, tiek kariškiams. Pastarųjų dienų įvykiai Irane ir Irano raketos paleidimas Turkijos kryptimi išryškino tiek Aljanso politinės valios stoką, tiek Vakarų pasaulio nepasirengimą atsakyti į naujo tipo grėsmes. Savo vertinimą šiai situacijai pateikė buvęs „Azov“ pulko vadas ir dabartinis Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas.
Maksymo Žorino teigimu, NATO netrukus gali būti priversta pripažinti, kad kolektyvinės gynybos mechanizmas faktiškai neveikia, nes valstybės narės nėra pasirengusios jo realiai taikyti. Pasak jo, Vakarų šalių reakcija į pastaruosius įvykius Irane parodė chaotiškumą ir nesugebėjimą deramai atsakyti į šiuolaikines grėsmes.
Buvęs „Azov“ pulko vadas pabrėžė, kad dabartinė NATO politika kelia abejonių dėl esminio Aljanso principo – 5 straipsnio, numatančio bendrą gynybą užpuolus vieną iš narių.
„Manau, kad NATO netrukus teks pripažinti, jog 5 straipsnio tiesiog nebėra – vis tiek niekas nesiruošia jo panaudoti“, – akcentavo jis.
Vertindamas tarptautinės bendruomenės reakciją į eskalaciją Irane, Žorinas pareiškė, kad Vakarų pasaulis pasirodė esąs dar prasčiau pasirengęs krizei, nei prognozavo analitikai.
„Apskritai Vakarų pasaulio reakciją į situaciją su Iranu vertinu dar blogiau, nei tikėtasi. Chaotiški veiksmai ir nesupratimas, ką daryti, galutinai patvirtina visišką nepasirengimą reaguoti į rizikas“, – pažymėjo kariškis.
Atskira tema, kuriai Maksymas Žorinas skyrė dėmesio, – vidinės Europos šalių problemos. Jo nuomone, bandymai stiprinti gynybinius pajėgumus didesne militarizacija ir šaukimo į privalomąją karo tarnybą atkūrimu gali sulaukti rimto visuomenės pasipriešinimo.
„Kai, pavyzdžiui, Europos šalys imsis žingsnių militarizacijos ir šaukimo į kariuomenę link, jos sulauks ir savo liberalaus kurso pasekmių – masinių protestų bei gyventojų sabotavimo“, – pabrėžė Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas.
Primintina, kad Turkijos teritorijoje buvo numušta balistinė raketa, paleista iš Irano. Ji praskrido virš Irako ir Sirijos oro erdvės ir judėjo Turkijos kryptimi.
Po šio incidento NATO atstovė spaudai Elison Hart pareiškė, kad Aljansas griežtai smerkia Irano „ataką“ prieš Turkiją – NATO narę. Jungtinės Valstijos taip pat patvirtino žinančios apie šią operaciją, tačiau pabrėžė nematančios pagrindo aktyvuoti NATO Sutarties 5 straipsnį.
