Irano ir Turkijos santykiai, taip pat platesnė NATO laikysena Artimuosiuose Rytuose, pastaruoju metu patiria naujų išbandymų. Naujausias incidentas, kai NATO pajėgos virš Rytų Viduržemio jūros numušė iš Irano paleistą balistinę raketą Turkijos kryptimi, dar kartą parodė, kokia trapi yra regiono saugumo architektūra ir kaip greitai vietiniai konfliktai gali peraugti į tarptautinę krizę.
Trečiadienį, kovo 4 dieną, Turkija numušė iš Irano teritorijos paleistą balistinę raketą. Skelbiama, kad oro taikinys praskrido virš Irako ir Sirijos oro erdvės ir buvo nukreiptas Turkijos link.
Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad raketa buvo „perimta ir sunaikinta“ NATO gynybos pajėgų Rytų Viduržemio jūros regione. Patvirtinta, jog šaudmenų nuolaužos, nukritusios Hatajaus provincijoje, priklauso priešlėktuvinės gynybos raketai, kuri buvo panaudota „naikinant oro erdvėje kilusią grėsmę“.
Gynybos ministerija pabrėžė, kad per incidentą niekas nenukentėjo ir žmonių aukų nebuvo.
Pasak oficialaus pranešimo, Turkija pasisako už „regioninį stabilumą ir taiką“, tačiau kartu pabrėžia, jog yra pajėgi užtikrinti savo teritorijos ir piliečių saugumą „nepriklausomai nuo to, kas ir iš kur kelia grėsmę“.
„Bet kokie veiksmai, kurių imsimės siekdami apsaugoti mūsų teritoriją ir oro erdvę, bus vykdomi ryžtingai ir nedelsiant. Pasiliekame teisę reaguoti į bet kokius priešiškus veiksmus prieš mūsų valstybę“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Taip pat nurodoma, kad po incidento Ankara ketina surengti konsultacijas su NATO ir kitais sąjungininkais.
JAV ir NATO reakcija
NATO atstovė spaudai Allison Hart pareiškė, kad Aljansas griežtai smerkia Irano „ataką“ prieš Turkiją, kuri yra NATO narė.
„Smerkiame Irano atakas prieš Turkiją. NATO tvirtai palaiko visus sąjungininkus, įskaitant Turkiją, nes Iranas tęsia savo neselektyvius smūgius visame regione“, – sakė ji.
Pasak Hart, Aljanso atgrasymo ir gynybos politika išlieka stipri visose srityse, ypač kalbant apie oro ir priešraketinę gynybą.
JAV pozicija dėl incidento ir 5 straipsnio
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas per spaudos konferenciją patvirtino, kad Vašingtonui žinoma apie incidentą Rytų Viduržemio jūros regione.
„Žinome apie šią konkrečią operaciją, tačiau nemanome, kad ji gali tapti pagrindu taikyti 5-ąjį (NATO) straipsnį“, – pareiškė Pentagonui vadovaujantis Hegsethas.
Turkijos vertinimai dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose
Anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas teigė, kad šalis turi pakankamus pajėgumus apsiginti, jei regioninis konfliktas išsiplėstų. Pasak jo, blogiausias scenarijus būtų tokia eskalacija, kuri apimtų ne tik Iraną, bet ir platesnį regioną.
Fidanas atkreipė dėmesį, jog protestų banga Irane šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad sukeltų režimo pasikeitimą.
„Karas gali baigtis anksčiausiai tuomet, kai bus sunaikintos arba neutralizuotos esminės Irano karinės galimybės, o vėliausiai – jei Irane pasikeistų režimas“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministras.
Taip pat primenama, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau yra pasmerkęs JAV ir Izraelio smūgius Iranui, teigdamas, jog jie „pažeidžia Irano suverenitetą ir kelia grėsmę draugiškos ir broliškos Irano tautos taikai“.
Anot Erdogano, Ankara siekia, kad regionas „pagaliau pasiektų tvarią taiką, kurios jis siekia daugelį metų“. Turkijos prioritetu jis įvardijo „ugnies nutraukimą ir dialogo durų atvėrimą“.
