Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse kovas nuo seno buvo siejamas su įvairiais mistiniais papročiais. Tikėta, kad kovo 7-ąją laukinės gamtos jėgos tampa neramios, todėl namams reikalinga ypatinga apsauga.
Norėdami apsaugoti savo sodybą nuo visokių negandų, šeimininkai dar auštant namų kampuose dėdavo dagių šakeles. Jos buvo laikomos simboliniu sargu nuo blogio ir nelaimių.
Didelis dėmesys būdavo skiriamas ir sapnams, regėtiems naktį prieš šv. Lavrentijaus dieną. Buvo manoma, kad tokie sapnai – pranašiški ir svarbūs. Jei sapnas buvo šviesus ir malonus, jis žadėjo geras naujienas ir viltį, o neramus, slogus sapnas ragino žmogų būti atsargesnį ateityje. Žmonės šių sapnų nepamiršdavo – jie buvo aptariami su artimaisiais, ieškant prasmės ir ženklų.
Dabų stebėjimas ir orų spėjimai
Lavrentijaus diena buvo laikoma tinkamu laiku paspėlioti, kokie orai laukia artimiausiu metu. Jei tą dieną iš dangaus krito didelės snaigės, manyta, kad netrukus stos atlydys ir žiema sušvelnės. Tačiau jei langų stiklai stipriai aprasdavo, tai buvo ženklas, jog artinasi didelis šaltis.
Buvo stebimi ir dūmai iš kaminų. Jei jie kilo tiesiai aukštyn, tarsi stulpai, tai pranašavo šiltesnius orus. Kaimuose žiūrėdavo ir į šieną – jeigu jis drėkdavo, buvo aišku, kad greitai prasidės gausus snygis. Tikėta ir tuo, kad kovo 7-oji žada labai karštą ir derlingą rugpjūtį, o stiprus vėjas tą dieną rodė, jog visi metai bus lietingi ir žvarbūs.
Ką šią dieną geriau pamiršti?
Mūsų protėviai laikėsi kelių draudimų, kad neprisišauktų nelaimių. Vienas jų buvo susijęs su sodu ir pievomis – šią dieną nereikėjo liesti pernykštės sausos žolės, laužyti nudžiūvusių stiebų ar šakų. Buvo manoma, kad taip galima netyčia sujudinti tamsiąsias gamtos jėgas ir parsinešti į namus nereikalingų bėdų.
Virtuvėje šią dieną buvo patariama atsisakyti mėsos patiekalų ir rinktis žuvį ar paprastus daržovių troškinius. Moterims rekomenduota atidėti sunkius namų ruošos darbus, taip pat nesiimti siuvimo ar mezgimo. Šią dieną būtinas šventas tingėjimas – sąmoningas poilsis, kuris padeda namuose išlaikyti santarvę ir gerą energiją.
Svarbiausia buvo vengti konfliktų ir pykčių su artimaisiais. Tikėta, kad bet koks rimtesnis kivirčas ar įžeidimas kovo 7-ąją gali ilgam aptemdyti santykius ir atsiliepti visiems metams.
Geri darbai ir namų tradicijos
Norint, kad diena būtų sėkminga, buvo įprasta kreiptis į šventąjį Lavrentijų malda, ypač prašant geros akių sveikatos. Taip pat ši diena laikyta tinkamu laiku kepti ką nors gardaus – pavyzdžiui, kopūstų pyragus. Jų kvapas pripildydavo namus jaukumo ir leisdavo kiekvienam pasijusti mylimam ir laukiamiam.
Jei namuose yra rubino, tądien jį patarta laikyti arčiau savęs kaip stiprybės simbolį. Tikėta, kad rubinas saugo vidinę energiją ir padeda atitolinti niūrias mintis.
Pagrindinis šios dienos tikslas – išsaugoti širdyje šviesą ir optimizmą. Sakydavo: jeigu kovo 7-ąją praleisi liūdėdamas, liūdesys gali lydėti iki pat kitų metų. Todėl moterims ši diena – puiki proga skirti laiką sau, pailsėti, nedaryti to, kas kelia įtampą, ir be sąžinės graužaties visą dieną ramiai „tinginiauti“.
