Vokietijos duomenų apsaugos institucija ketvirtadienį paskelbė, kad šiuo metu negali veiksmingai apsaugoti piliečių nuo šalies žvalgybos tarnybų vykdomo sekimo. Tuo pat metu Berlynas rengia reformą, kuri suteiktų žvalgybos struktūroms gerokai platesnius įgaliojimus ir sumažintų Vokietijos priklausomybę nuo sąjungininkų teikiamos žvalgybinės informacijos.
„Piliečiai faktiškai neturi jokių priemonių apsiginti nuo žvalgybos priemonių, kurios gali itin giliai įsiterpti į jų privatumą“, – pareiškė Federalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės komisarės tarnybai vadovaujanti Louisa Specht‑Riemenschneider.
Taip ji sureagavo į administracinio teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos prašymas pateikti duomenis apie federalinės žvalgybos tarnybos vykdomą šnipinėjimo veiklą. Komisarė siekė gauti informaciją apie tai, kaip Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) įsilaužia į užsienio piliečių elektroninius įrenginius ir renka duomenis.
Istoriniai ribojimai – nuo gestapo ir Stasi iki šiandien
Vokietija rengia įstatymų pakeitimus, kurie žvalgybos tarnyboms suteiktų gerokai platesnes galias. Tai būtų istorinė permaina, nutraukianti dešimtmečius trukusį griežtų veiklos ribojimų režimą, kilusį iš šalies nacistinės ir Šaltojo karo praeities.
Po Antrojo pasaulinio karo, siekdama išvengti gestapo ir SS saugumo tarnybų vykdytų piktnaudžiavimų pasikartojimo, Vokietija federalinę žvalgybos tarnybą BND pavertė griežtai reguliuojama institucija. Ji buvo pavaldi kanclerio kanceliarijai ir veikė pagal griežtą parlamentinę kontrolės sistemą.
Vokietijos griežti duomenų apsaugos įstatymai – taip pat ir reakcija į Rytų Vokietijos slaptosios policijos Stasi veiklą – dar labiau riboja BND. Pavyzdžiui, tarnyba privalo išslaptinti ar užtušuoti asmens duomenis dokumentuose prieš perduodama informaciją kitų šalių specialiosioms tarnyboms.
Teismas apribojo priežiūros galias
Duomenų apsaugos priežiūros institucija pradėjo teisinį ginčą su BND, kai ši atsisakė pateikti duomenis apie įsilaužimus į užsienyje esančių asmenų įrenginius ir tokiu būdu surinktą informaciją. Teismas nusprendė, kad komisarė neturi teisės tokį ginčą nagrinėti teismine tvarka ir nurodė kreiptis tiesiogiai į kanclerio kanceliariją.
Pasak Specht‑Riemenschneider, toks sprendimas reiškia, kad šalies žvalgybos tarnybose atsiras „priežiūrai neprieinamų zonų“. Ji pabrėžė, kad agentūros duomenų tvarkymo praktika iš esmės lieka „slapta“.
Politinis kontekstas: baimė dėl JAV žvalgybos ir „atsirišanti“ BND
Berlyno planai stiprinti žvalgybos tarnybas sutampa su augančiu Europos lyderių nerimu, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sustabdyti ar smarkiai apriboti amerikiečių žvalgybinės informacijos dalijimąsi su Europa.
Vokietijos vyriausybė dabar peržiūri galiojančius ribojimus ir rengia plataus masto žvalgybos įgaliojimų reformą. Kancleris Friedrichas Merzas siekia sustiprinti ir iš dalies „atrišti“ šalies užsienio žvalgybos tarnybą, suteikiant jai kur kas platesnes galias vykdyti sabotažą, rengti puolamąsias kibernetines operacijas ir agresyviau vykdyti šnipinėjimą.
Raginimas keisti įstatymus
Specht‑Riemenschneider paragino įstatymų leidėjus pakeisti žvalgybos įstatymus taip, kad jos institucija turėtų aiškias ir veiksmingas teises ginčyti tarnybų duomenų tvarkymą. Šiuo metu, anot jos, žvalgybos agentūra „iš esmės gali pati nuspręsti, ką aš turiu teisę tikrinti ir ką apskritai galiu prižiūrėti“.
Europos žvalgybos tarnybos taip pat kuria bendrą žvalgybinio bendradarbiavimo mechanizmą, skirtą atsakui į Rusijos agresiją. Siekis gilinti bendradarbiavimą smarkiai paspartėjo po to, kai Trumpo administracija netikėtai sustabdė mūšio lauko žvalgybinės informacijos perdavimą Ukrainai praėjusių metų kovą.
Federalinė žvalgybos tarnyba BND į prašymus pakomentuoti šios dienos teismo sprendimą kol kas neatsakė.
