Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų, ar šildymo sąskaitos apskaičiuojamos teisingai. Ypač daug neaiškumų atsiranda tuomet, kai bute yra lodžija ar balkonas. Daugelis žmonių svarsto, ar už šias erdves taip pat reikia mokėti šildymo mokestį.
Įstatymai aiškiai nustato, kokia patalpų dalis įtraukiama į šildymo sąskaitą. Paprastai mokestis skaičiuojamas tik už tą plotą, kuris yra tiesiogiai šildomas. Tai reiškia, kad svarbu, ar patalpoje veikia šildymo sistema ir ar ji laikoma vidaus erdve.
Socialiniuose tinkluose viena moteris paklausė, ar šildymo sąskaita gali būti didesnė vien dėl to, kad bute yra balkonas. Ji paaiškino, kad balkonas nėra įstiklintas ir nėra šildomas. Atsakydama į šį klausimą ekspertė paaiškino, kaip tokiais atvejais skaičiuojami mokesčiai.
Jeigu bute yra paprasta, neįstiklinta ir neapšiltinta lodžija, jos plotas paprastai neįtraukiamas į šildymo sąskaitą. Tokia erdvė laikoma išorine, nes joje nėra radiatorių ir oras laisvai patenka iš lauko.
Dėl šios priežasties šildymo mokestis skaičiuojamas tik už tas patalpas, kurios yra buto viduje. Tai yra kambariai, virtuvė ar kitos patalpos, kurias realiai šildo pastato šildymo sistema.
Situacija gali pasikeisti, jeigu lodžija yra įstiklinta arba apšiltinta. Tokiu atveju ši erdvė jau iš dalies tampa apsaugota nuo lauko temperatūros ir gali turėti įtakos bendram pastato šilumos balansui.
Jeigu tokia pertvarka atlikta teisėtai ir suderinta su atsakingomis institucijomis, namo administratorius gali pakeisti šildymo mokesčio skaičiavimo tvarką. Tai daroma todėl, kad pasikeičia patalpų naudojimo sąlygos.
Kai kuriais atvejais už tokią įstiklintą lodžiją gali būti skaičiuojamas dalinis mokestis. Dažnai taikomas specialus koeficientas, kuris reiškia, kad į šildymo sąskaitą įtraukiama tik dalis šios erdvės ploto.
Tokiu būdu pripažįstama, kad lodžija nėra visiškai gyvenamoji patalpa, tačiau ji jau nėra ir visiškai atvira lauko erdvė. Dėl stiklinimo ji gali šiek tiek sulaikyti šilumą ir pakeisti pastato šilumos nuostolius.
Kai kuriuose miestuose ar savivaldybėse gali galioti papildomos taisyklės, ypač senesniems daugiabučiams. Tokiais atvejais savivaldybės būna parengusios specialius projektinius sprendimus, kaip leidžiama įstiklinti lodžijas.
Tokie sprendimai padeda išsaugoti pastato architektūrinį vaizdą ir užtikrina, kad visi gyventojai laikytųsi vienodų reikalavimų. Jei gyventojas laikosi nustatytų taisyklių ir turi visus reikiamus dokumentus, šildymo mokestis dažniausiai skaičiuojamas pagal nustatytą koeficientą.
Vis dėlto kartais lodžijos įstiklinamos savavališkai, be leidimų ar suderinimų. Tokios pertvarkos gali būti laikomos statybos taisyklių pažeidimu.
Jeigu paaiškėja, kad lodžija pertvarkyta neteisėtai, pastato administratorius gali taikyti kitokią šildymo mokesčio tvarką. Kai kuriais atvejais gali būti skaičiuojamas pilnas mokestis už visą šios erdvės plotą.
Taip daroma todėl, kad faktiškai tokia lodžija pradeda veikti kaip buto vidaus dalis. Net jei joje nėra radiatoriaus, ji vis tiek naudojasi bendru pastato šildymu.
Dar labiau situacija keičiasi tuomet, kai lodžija visiškai sujungiama su kambariu. Kartais gyventojai pašalina langus ir duris, o lodžijos erdvę prijungia prie gyvenamosios patalpos.
Jeigu tokia pertvarka oficialiai patvirtinama ir įregistruojama, pasikeičia ir buto plotas. Tuomet buvusi lodžija laikoma pilnaverte gyvenamąja erdve.
Tokiu atveju už šį plotą šildymo mokestis skaičiuojamas taip pat, kaip ir už kitus kambarius. Tai reiškia, kad mokama pilna kaina už visus naujai atsiradusius kvadratinius metrus.
