Intensyvėjant naujoms kosminėms „lenktynėms“ ir sparčiai augant palydovų skaičiui Žemės orbitoje, mokslininkai vis garsiau įspėja apie mažai matomą, bet potencialiai labai pavojingą grėsmę. Degant palydovams atmosferoje, ji pamažu gali virsti milžinišku „atliekų deginimo reaktoriumi“, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių mūsų planetos ekosistemai ir klimato stabilumui.
Naujos kosminės varžybos, kurių epicentre – prieiga prie Žemės orbitos ir aplinkplanetinės erdvės, kelia vis daugiau nerimo mokslo bendruomenei. Greitai daugėja tiek valstybių, tiek privačių kompanijų, kurios siunčia į orbitą vis naujus palydovus, o tai gali paversti Žemės atmosferą milžinišku „atliekų deginimo įrenginiu“.
Šiuo metu orbitoje jau yra daugiau kaip 15 tūkstančių palydovų, ir šis skaičius nuolat auga. Problema slypi ne tik tame, kad jie trukdo astronominiams stebėjimams ar didina susidūrimų riziką, galinčią sukelti vadinamąjį Keslerio sindromą, kai nuolaužų grandininė reakcija padaro orbitą beveik netinkamą naudoti. Didžiausias pavojus – tai, kas vyksta, kai šie aparatai baigia savo „gyvenimą“ ir grįžta į Žemę.
Kas vyksta palydovams degant atmosferoje?
Dauguma palydovų anksčiau ar vėliau išeina iš orbitos ir sudega viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Kol kas šis procesas laikomas kontroliuojamu ir palyginti saugiu. Tačiau mokslininkai perspėja, kad masinio paleidimo epochoje pasekmės gali tapti sisteminės masto.
Palydovams yrant ir degant atmosferoje, išsiskiria smulkios dalelės, pirmiausia aliuminio oksidas. Pagal savo savybes šios dalelės panašios į tas, kurios susidaro deginant atliekas buitinių atliekų deginimo gamyklose. Be to, kiekvienas toks degimas gali neigiamai veikti ozono sluoksnį, kuris atsistato itin lėtai.
Kol kas stebimi dydžiai neperžengia laikomų saugiomis ribų. Tačiau augant palydovų skaičiui situacija gali pasikeisti. Pagal pesimistinius scenarijus, jei tarp valstybių ar megakorporacijų įsiplieks ypač aktyvi konkurencija kosmose, palydovų orbitoje gali atsirasti šimtai tūkstančių ar net milijonas.
Ar reikalingi griežtesni ribojimai?
Ekspertai pabrėžia, kad kosmosas jau seniai nebėra vien „supervalstybių klubas“. Prieiga prie orbitos paprastėja – atsiranda daugiau privačių kompanijų, mažesnių valstybių programų, komercinių projektų. Tuo pat metu ekologinė priežiūra ir teisiniai mechanizmai, kurie reguliuotų masinių paleidimų pasekmes aplinkai, praktiškai nespėja paskui technologinį progresą.
Dėl to vis dažniau raginama iš esmės peržiūrėti paleidimų licencijavimo tvarką ir kurti tarptautines taisykles, kurios vertintų ne tik skrydžių saugą, bet ir ilgalaikį jų poveikį Žemės atmosferai bei ozono sluoksniui.
Mokslininkų teigimu, jei šio proceso nebus imtasi reguliuoti dabar, žmonija ateityje gali susidurti su naujo tipo globalia tarša – kosmine tarša, kurios pasekmės būtų juntamos ir aukštai orbitoje, ir mūsų kasdieniame gyvenime Žemėje.
