NASA paviešinti Žemės ir Marso paviršiaus vaizdai padeda geriau suprasti, kaip skirtingomis sąlygomis vyksta vulkaniniai procesai. Ypač dėmesį traukia šlako kūgiai – kūgio formos kalvos, liudijančios apie sprogstamąjį vulkanizmą. Marse tokie dariniai aptinkami itin retai, todėl kiekvienas jų yra svarbi užuomina apie planetos praeitį.
NASA paskelbtuose vaizduose lyginami šlako kūgiai Žemėje ir Marse – kalvų pavidalo dariniai, susiformavę dėl sprogstamojo vulkanizmo. Raudonojoje planetoje tokios struktūros yra palyginti retos.
Marso nuotraukas padarė Mars Reconnaissance Orbiter zondo CTX kamera Ulysses Colles regione, Farsidės provincijoje. Palyginimui pateikiami panašių kūgių vaizdai iš San Fransisko vulkaninio lauko Arizonoje (JAV), gauti Landsat 8 palydovu.
Dauguma Marso ugnikalnių susidarė dėl ramiai besiliejančios bazaltinės lavos. Tuo tarpu šlako kūgiai formuojasi per vidutiniškai sprogstamuosius (strombolinius) išsiveržimus, kai dujomis prisotinta magma išmetama į orą ir sustingsta įvairaus dydžio fragmentais.
Nors būtų galima tikėtis, kad mažesnė gravitacija ir retesnė atmosfera Marse kaip tik skatintų sprogstamuosius išsiveržimus, tokio tipo reljefo formų čia aptikta tik kelios dešimtys ar daugiausia keli šimtai. Palyginimui – Žemėje žinomi dešimtys tūkstančių šlako kūgių, kurie sudaro apie 90 % visų mūsų planetos ugnikalnių.
Mokslininkai pažymi, kad marso kūgiai paprastai yra aukštesni ir platesni nei jų analogai Žemėje. Tokių darinių tyrimai mūsų planetoje padeda geriau suprasti Marso geologiją, nes be galimybės atlikti lauko tyrimus Raudonojoje planetoje specialistai daugiausia remiasi būtent orbitiniais vaizdais.
Kartu ekspertai įspėja, jog net jei objektas atrodo kaip vulkaninis kūgis, jo kilmė gali būti kitokia – pavyzdžiui, tai gali būti purvo ugnikalnis. Dėl šios priežasties lyginamasis Žemės ir Marso darinių tyrimas išlieka vienu svarbiausių raktų aiškinantis Raudonosios planetos geologinę istoriją.
Primename, kad mokslininkai taip pat yra nustatę, jog prieš milijonus metų Žemė buvo visiškai kitokia – vadinamojo Sturtijaus apledėjimo metu planeta galėjo virsti „sniego gniūžte“, o šis procesas tapo savęs pastiprinančia klimato katastrofa.
