Civilizacijos istorijoje netrūksta legendinių miestų, kurių buvimo vieta šimtmečius išliko paslaptis. Vienas jų – vikingų miestas Jomsborgas. Naujausi tyrimai rodo, kad ši beveik mitinė gyvenvietė galėjo būti įkurta Baltijos jūros saloje, dabartinės Lenkijos teritorijoje.
Manoma, kad savo klestėjimo laikotarpiu Jomsborgas buvo vienas svarbiausių regiono centrų. Tai galėjo būti tvirtovė, prekybos gyvenvietė ir uostas viename. Nenuostabu, kad archeologai ir istorikai jau ilgą laiką siekia nustatyti tikslią šio miesto vietą.
Iki šiol Jomsborgas buvo žinomas daugiausia iš vėlyvųjų viduramžių kronikų. Pirmą kartą jis paminėtas XII amžiuje kaip svarbus X amžiaus miestas–tvirtovė. Skandinavų sagose jis aprašomas kaip garsių karių buveinė ir strategiškai svarbus pajūrio centras.
Šaltiniuose Jomsborgas pristatomas kaip gyvybingas prekybos miestas ir stipriai įtvirtintas bastionas. Vis dėlto ilgą laiką šie pasakojimai neleido tiksliai nustatyti miesto vietos. Dėl šios priežasties nemaža dalis tyrėjų jį laikė legendiniu, o ne realiai egzistavusiu miestu.
Netikėtas posūkis įvyko ruošiantis statyti apžvalgos bokštą viešajame parke Volino saloje. Atliekant parengiamuosius tyrimus archeologai pastebėjo, kad po smėlio sluoksniu gali slypėti kur kas senesnių statinių liekanos.
Tyrimuose dalyvavo ir archeologas daktaras Voitechas Filipoviakas iš Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto. Mokslininkų komanda nusprendė išsamiau ištirti šią vietą ir pradėjo archeologinius kasinėjimus.
Kasinėjimų metu aptikta įvairių artefaktų ir konstrukcijų liekanų. Jų pobūdis ir nustatytas laikotarpis leidžia manyti, kad čia galėjo būti didelė X amžiaus gyvenvietė su įtvirtinimais. Tai sutampa su laikotarpiu, apie kurį pasakojama istoriniuose šaltiniuose, mininčiuose Jomsborgą.
Ypatingą mokslininkų dėmesį patraukė radiniai vadinamajame Kartuvinių kalne, esančiame į pietus nuo dabartinio Volino miesto. Ši vieta jau seniai laikoma vienu didžiausių ankstyvųjų viduramžių kapinynų Šiaurės Europoje.
Anksčiau čia daugiausia buvo tyrinėjami kapai ir laidojimo papročiai. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad ši teritorija slepia ir kitokio pobūdžio radinių.
2021–2022 metais atliktų tyrimų metu archeologai aptiko pylimų linijas, žiedinės formos struktūras, židinių pėdsakus ir medienos fragmentus. Tokie radiniai leidžia manyti, kad šioje vietoje buvo ne tik kapinynas, bet ir įvairios medinės konstrukcijos.
Manoma, kad tai galėjo būti gyvenamieji ar gynybiniai statiniai. Tokia infrastruktūra būdinga didesnėms įtvirtintoms gyvenvietėms, kurios ankstyvaisiais viduramžiais veikė kaip prekybos ir karinės veiklos centrai.
Pasak tyrėjų, neįprastos struktūros Kartuvinių kalno papėdėje gali būti įtvirtintos gyvenvietės arba net tvirtovės liekanos. Būtent aplink tokią gynybinę vietą, kaip rodo kronikos, ir galėjo susiformuoti miestas, siejamas su Jomsborgu.
Jeigu ši hipotezė bus patvirtinta tolesniais tyrimais, tai galėtų būti labai svarbus archeologinis atradimas. Tokiu atveju būtų aptikti legendinio Jomsborgo arba jam labai artimos gyvenvietės pėdsakai.
Iki šiol dauguma žinių apie vikingų ryšius su Baltijos regionu ir slavų žemėmis rėmėsi vėliau užrašytais tekstais bei sagomis. Materialūs tokio miesto egzistavimo įrodymai suteiktų galimybę iš naujo pažvelgti į X amžiaus Šiaurės Europos istoriją.
Tokie radiniai padėtų geriau suprasti to meto prekybos kelius, karinę infrastruktūrą ir skirtingų kultūrų sąveiką. Jie taip pat parodytų, kaip glaudžiai galėjo būti susijusios skandinavų, slavų ir germanų bendruomenės.
Vis dėlto mokslininkų bendruomenė šiuo klausimu dar nėra vieningos nuomonės. Ne visi tyrėjai sutinka, kad Volino saloje aptikti radiniai tiesiogiai susiję su Jomsborgu.
Kai kurie specialistai mano, kad čia galėjo būti visai kitas, iki šiol nežinotas, tačiau panašaus pobūdžio miestas. Tokie ginčai archeologijoje nėra neįprasti, ypač kai kalbama apie senovės gyvenviečių identifikavimą.
Nepaisant šių diskusijų, surinkti duomenys laikomi labai svarbiais. Volino saloje jau veikia archeologinis parkas, kuriame lankytojai gali susipažinti su vikingų ir ankstyvųjų viduramžių slavų gyvenimu.
Parko sezonas prasideda pavasarį, o ekspozicijos nuolat papildomos naujausiais archeologinių tyrimų rezultatais. Tai leidžia visuomenei iš arti pamatyti, kaip mokslininkai pamažu atskleidžia praeities paslaptis.
Naujausi atradimai Volino saloje rodo, kad legendos ir senosios sagos dažnai turi realų istorinį pagrindą. Galbūt ateinančiais metais nauji kasinėjimai ir išsamios analizės padės galutinai atsakyti į klausimą, ar būtent čia slypi garsiojo Jomsborgo paslaptis.
