Aktyviausi sodo ir daržo darbai dažniausiai prasideda balandžio–gegužės mėnesiais, kai oro temperatūra pakyla, dirva spėja įšilti, o daigams jau nebegresia šalnos. Tačiau yra augalų, kuriuos drąsiai galima sėti jau kovo mėnesį.
Paprastai daržininkai laukia balandžio, kol žemė gerai sušils ir galima bus pradėti sėją. Vis dėlto yra dvi kultūros, kurias galima sėti jau antroje kovo pusėje ir nesibaiminti, kad jos nesudygs. Kol kiti dar tik dairysis į lysves, jūs jau galėsite džiaugtis pirmuoju derliumi. Šie augalai nebijos lengvų pavasarinių šalnų ir permainingų orų, todėl delsti iki pavasario vidurio paprasčiausiai nėra prasmės.
Šios kultūros – tai ridikėliai ir žirniai. Jie, priešingai nei daugelis kitų daržovių, mėgsta vėsią ir drėgną žemę. Ridikėliai pradeda augti, kai lauke tėra vos +4…+6 °C, o jauni daigai atlaiko ir trumpalaikį naktinį šaltuką. Žirniai dar įdomesni – kuo anksčiau pasėsite, tuo sultingesnis bus derlius, nes augalai spės pasiimti iš dirvos visą tirpstančio sniego drėgmę.
Patyrę daržininkai pataria iškart po sėjos lysvę uždengti baltu agroplėvelės audiniu arba plėvele. Dieną po uždanga žemė greičiau kaups šilumą, o naktį ši danga apsaugos jaunamečius daigus nuo žemesnės temperatūros. Net jei pasitaikytų lengvos šalnos, jūsų augalams didesnio pavojaus nekils.
Šių kultūrų priežiūra itin paprasta. Pavasarį dirvoje daug drėgmės, todėl dažnai laistyti nereikia. Kai tik pasirodo pirmieji ridikėlių lapeliai, juos būtina praretinti – taip šakniavaisiai turės daugiau vietos ir užaugs stambesni bei sultingesni.
Ankstyva sėja padeda apsisaugoti ir nuo kenkėjų, kurie suaktyvėja tik artėjant gegužei. Didžiąją dalį derliaus jūs spėsite nuimti anksčiau, nei vabzdžiai susidomės jaunu augalų lapija ir ankštimis. Dėl to pirmųjų pasėlių dažnai nereikia papildomai purkšti ar kitaip apdoroti – pakanka, jei prireikus lengvai patręšite, ypač tada, kai dirva yra nualinta.
