Aštrėjantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose netikėtai pavertė Ukrainą vienu svarbiausių Vakarų ir Persijos įlankos valstybių gynybos partnerių. Ukrainos patirtis kovojant su Irano gamybos dronais „Šached“ tapo itin paklausi, o Kyjivas šią patirtį ir technologinius sprendimus siūlo mainais į gyvybiškai svarbias priešlėktuvinės gynybos raketas.
Didėjanti įtampa ir karinė konfrontacija Persijos įlankoje išryškino problemą, su kuria susiduria net stipriausios pasaulio kariuomenės: jos neturi pakankamai efektyvių ir ekonomiškų priemonių masiškai atremti dronų atakas. Tuo metu Ukraina, kelerius metus atlaikanti Rusijos smūgius Irano gamybos „Šached“ dronais, jau sukūrė veiksmingą gynybos modelį, kuris domina tiek JAV, tiek Europos ir Persijos įlankos valstybes.
Ukrainos pozicija Irano atžvilgiu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione, pabrėžė, kad Iranas sąmoningai pasirinko agresoriaus pusę. Nors Ukraina niekada negrasino Iranui, šios šalies režimas tapo Rusijos sąjungininku, perduodamas Maskvai „Šached“ dronus ir ginklų technologijas.
Zelenskio teigimu, nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos miestus ir energetikos objektus daugiau kaip 57 tūkstančius Irano gamybos dronų. Prezidentas mano, jog būtų teisinga suteikti Irano žmonėms šansą atsikratyti teroristinio režimo, kuris kelia grėsmę daugeliui šalių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad Kyjivas smerkia Irano smūgius regiono šalims ir remia Irano visuomenės teisę gyventi taikoje, saugume ir be represijų. Jis paragino tarptautinę bendruomenę užimti aiškią ir principingą poziciją Irano atžvilgiu.
Vis dėlto Zelenskis išreiškė rimtą susirūpinimą, jog ilga ir intensyvi karo kampanija Artimuosiuose Rytuose gali sumažinti priešlėktuvinės gynybos sistemų ir „Patriot“ raketų tiekimą Ukrainai. JAV, jo teigimu, yra priverstos perskirstyti savo gynybinius išteklius, kad aprūpintų tiek savo operacijas, tiek sąjungininkus.
Kartu prezidentas pažymi, kad tiesioginiai Irano ginklų tiekimai Rusijai pastaruoju metu sumažėjo, tačiau Rusija jau pati gamina Irano dronų ir raketų analogus pagal anksčiau gautas licencijas.
Karas su Iranu alina JAV laivyną
Ilgai trunkanti JAV karinė operacija prieš Iraną Artimuosiuose Rytuose žymiai sekiną JAV karinio jūrų laivyno resursus. Šiame regione dislokuotos lėktuvnešių grupės „USS Gerald R. Ford“ ir „USS Abraham Lincoln“, kurių misijų laikas jau pratęstas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas kalba apie smūgių intensyvinimą, tačiau kariškiai atvirai pripažįsta išteklių trūkumą. Dėl kai kurių šalių apribojimų naudotis jų oro erdve lėktuvnešiai iš esmės tampa vienintelėmis lanksčiomis puolimo platformomis regione.
Pagrindinės JAV laivyno problemos: trūksta laivų, pervargę įgulos, sparčiai dėvimi lėktuvnešiai ir įranga.
Tuo pat metu Irano „Šached“ dronai kelia vis didesnį susirūpinimą JAV karinei vadovybei. Amerikos pareigūnai pripažįsta, kad šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos nepajėgios perimti visų tokių dronų. Dėl mažo skrydžio aukščio ir nedidelio greičio „Šachedai“ kartais sėkmingiau praslysta pro oro gynybą nei tradicinės balistinės raketos.
Senatorius Markas Kelly, demokratas iš Arizonos, pabrėžia, jog Irano galimybės gaminti didelius kiekius bepiločių orlaivių bei įvairaus nuotolio balistines raketas, kartu su didelėmis sukauptomis atsargomis, paverčia situaciją „matematine problema“ – kaip greitai JAV ir partneriai gali atkurti savo oro gynybos raketų atsargas ir iš kur jų gauti.
JAV ir sąjungininkai kreipiasi pagalbos į Ukrainą
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, komentuodamas situaciją regione, pranešė, kad Didžioji Britanija suteikia savo bazes JAV operacijoms ir pasitelkia Ukrainos ekspertus kovai su Irano dronais. Londono teigimu, britų pajėgos tiesiogiai nedalyvauja puolamosiose operacijose, tačiau padeda gintis nuo dronų atakų Persijos įlankoje, remdamiesi unikalia Ukrainos specialistų patirtimi.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pabrėžia, kad Ukraina turi unikalios patirties perimant bepiločius orlaivius ir gali tapti svarbia partnere Persijos įlankos šalims. Po vasario 28-osios sustiprėjus Irano atakoms, šios valstybės ypač domisi ukrainietiškomis žiniomis ir sprendimais kovai su dronais bei jų gamybos mastelio didinimu.
Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją: JAV, pradėjusios plataus masto karinę operaciją Artimuosiuose Rytuose, dabar yra priverstos prašyti pagalbos valstybės, pačios kariaujančios už savo išlikimą. Britų žiniasklaidoje taip pat plačiai aptariamas planas siųsti „elitinius Ukrainos dronų medžiotojus“ padėti Persijos įlankos šalims atremti Irano bepiločius, tuo metu dalis civilių gyventojų iš regiono skuba išvykti.
Ukraina pasirengusi padėti kovoje su Iranu, bet yra sąlyga
Interviu Italijos dienraščiui Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Kyjivas pasirengęs dalytis savo išskirtine patirtimi kovoje su dronais. Jis pabrėžė, kad vien lėktuvų ir raketų nepakanka efektyviai kovoti su Irano bepiločiais – reikia kompleksinių sprendimų, kuriuos Ukraina jau išbandė praktikoje.
Oficialių derybų su Persijos įlankos lyderiais dar nebuvo, tačiau Ukraina išlieka atvira bendradarbiavimui su Jungtine Karalyste, JAV ir ES šalimis. Zelenskio teigimu, tie partneriai, kurie investuos į Ukrainos gynybos pramonę, gaus tiesioginę prieigą prie pažangiausių žinių ir technologijų dronų bei priešdroninių sistemų srityje.
Prezidentas taip pat pasiūlė dalytis patirtimi ir priemonėmis kovai su „Šached“ dronais mainais į „Patriot“ sistemų raketas Ukrainai. Jis atvirai nurodė, kad Ukraina pati patiria ginklų trūkumą, o „Patriot“ raketomis masinių „Šached“ atakų atremti neįmanoma – tai pernelyg brangu ir neefektyvu.
Zelenskio teigimu, konsultacijos su Artimųjų Rytų šalių lyderiais dėl tokio bendradarbiavimo jau vyksta. Ukrainos specialistai ir kariai, pasak jo, pasirengę padėti stabilizuoti padėtį regione ir užtikrinti civilių gyventojų apsaugą nuo Irano smūgių dronais, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tam reikalingų priemonių ir įgūdžių.
Ar Ukraina siųs savo karius į misiją Artimuosiuose Rytuose?
Kovo 5-osios vakarą Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gavo oficialų JAV prašymą padėti apsaugoti Artimųjų Rytų regioną nuo „Šached“ dronų. Prezidentas nurodė suteikti reikiamas priemones ir užtikrinti Ukrainos ekspertų dalyvavimą, kad būtų garantuotas būtinas saugumo lygis.
Savo vakarinėje kalboje jis pabrėžė: padėdama šalims, kurios kenčia nuo Irano režimo smūgių, Ukraina kartu stiprina ir savo pačios saugumą. Gynybos ministras Rustemas Umerovas koordinuoja kontaktus su Persijos įlankos, Artimųjų Rytų šalimis ir JAV, siekdamas išplėsti bendrą saugumo bendradarbiavimą.
Tuo pat metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis aiškiai nurodė, kad Ukraina neketina siųsti savo karių dalyvauti karinėje misijoje Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, Kyjivas partneriams siūlo pirmiausia intelektinį resursą – kovos su „Šached“ patirtį, sukauptą nuolatinių atakų sąlygomis.
Ukrainos kariai puikiai žino Irano dronų paleidimo taktiką ir įprastus jų maršrutus, todėl gali padėti partneriams organizuoti daugiasluoksnę gynybą ir optimaliai naudoti prieinamą ginkluotę. Skibickis pabrėžia, kad Ukraina nesiruošia fiziškai dalyvauti užsienio misijose, tačiau yra pasirengusi dalytis patirtimi, kuri aktuali visoms šalims, susiduriančioms su dronų grėsme.
Be to, Ukrainos sukurti perimantys dronai gali būti panaudoti kovai su Irano bepiločiais. JAV Gynybos departamentas ir bent viena Persijos įlankos valstybė jau derasi dėl tokių Ukrainoje gaminamų dronų įsigijimo. Šios sistemos, kainuojančios kelis tūkstančius dolerių, leidžia efektyviau ir pigiau naikinti priešo bepiločius nei brangios „Patriot“ raketos.
Ukrainoje šiuo metu veikia dešimtys įmonių, gaminančių perimamuosius dronus, skirtus būtent priešų bepiločių naikinimui. Tokios technologijos, kartu su Ukrainos karių patirtimi, daro šalį nepakeičiamu partneriu kuriant naują globalios oro gynybos architektūrą prieš dronų grėsmes.
