Didysis pasninkas daugeliui žmonių kelia klausimų: ar atsisakius mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų nepakenksime savo sveikatai ir nepritrūksime baltymų bei energijos? Specialistai pabrėžia, kad tinkamai suplanuotas augalinis racionas leidžia visavertiškai maitintis ir išlaikyti gerą savijautą viso pasninko metu.
Pasninko laikotarpis daugeliui yra ne tik religinė tradicija, bet ir galimybė daugiau dėmesio skirti savidisciplinai bei dvasiniam susitelkimui. Tuo metu dažniausiai atsisakoma gyvūninės kilmės produktų, todėl mityba tampa paprastesnė ir labiau augalinė.
Dėl pasikeitusio raciono neretai kyla baimė, kad organizmui gali pradėti trūkti baltymų. Vis dėlto specialistai teigia, kad tokios rizikos galima lengvai išvengti, jei mityba yra planuojama sąmoningai ir į kasdienį racioną įtraukiami įvairūs augaliniai baltymų šaltiniai.
Suaugusiam, santykinai sveikam žmogui, turinčiam normalią kūno masę, pasninko metu rekomenduojama suvartoti maždaug vieną gramą baltymų vienam kūno masės kilogramui per dieną. Tokį kiekį galima pasiekti net ir visiškai atsisakius gyvūninės kilmės produktų.
Vienas svarbiausių augalinių baltymų šaltinių yra ankštiniai augalai. Pupelės, pupos, lęšiai ir avinžirniai pasižymi didele baltymų koncentracija, taip pat aprūpina organizmą skaidulomis, mineralais ir kitomis naudingomis medžiagomis.
Ne mažiau vertingi yra ir sojos produktai. Tofu, sojų gėrimai ar sojų pagrindu gaminami mėsos pakaitalai laikomi vienais visavertiškiausių augalinių baltymų šaltinių, nes jų aminorūgščių sudėtis yra artima gyvūninės kilmės baltymams.
Riešutai ir sėklos taip pat gali būti svarbi kasdienės mitybos dalis. Juose gausu ne tik baltymų, bet ir sveikųjų riebalų, vitaminų bei mineralų, kurie padeda palaikyti energijos lygį ir bendrą organizmo stiprumą.
Kai kuriems žmonėms patogus sprendimas gali būti ir augaliniai baltymų kokteiliai ar batonėliai. Jie gali padėti papildyti racioną, ypač jei dienos metu ne visada pavyksta suvalgyti pakankamai baltymų turinčio maisto.
Svarbu prisiminti, kad augaliniai baltymai paprastai pasisavinami šiek tiek prasčiau nei gyvūniniai. Dėl šios priežasties rekomenduojama juos derinti tarpusavyje, pavyzdžiui, grūdinius produktus su ankštiniais augalais arba riešutus su sėklomis.
Kad pasninkas būtų saugus ir nesukeltų energijos stokos, svarbu užtikrinti pakankamą bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Taip pat reikėtų stebėti, ar racione netrūksta baltymų, ir vengti pernelyg didelio paprastųjų angliavandenių ar riebalų vartojimo.
Griežtesnėmis pasninko dienomis, kai maistas būna itin paprastas, subalansuotą racioną išlaikyti gali būti sudėtingiau. Tokiais atvejais gali padėti riešutai, natūralūs riešutų sviestai, įvairios sėklos, viso grūdo duona ar avokadai.
Taip pat verta į kasdienę mitybą įtraukti daugiau daržovių ir vaisių. Jie gali būti vartojami švieži, rauginti, džiovinti arba šaldyti ir padeda organizmui gauti reikalingų vitaminų bei mineralų.
Jeigu pradedate valgyti daugiau iki tol neįprastų produktų, ypač ankštinių ar daug skaidulų turinčio maisto, tai reikėtų daryti palaipsniui. Staigus skaidulų kiekio padidėjimas racione gali sukelti virškinimo sutrikimų ar pilvo pūtimą.
Specialistai primena, kad pasninkas neturėtų sukelti organizmo išsekimo ar pabloginti sveikatos. Tai laikotarpis, skirtas dvasiniam ir fiziniam susitelkimui, todėl mityba turėtų išlikti kuo labiau subalansuota ir atitikti individualius organizmo poreikius.
