Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo įprotis rytą pradėti stikline karšto vandens, žadant stebuklingą poveikį virškinimui, svoriui ir bendrai savijautai. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad dauguma tokių teiginių yra perdėti, o svarbiausia – ne vandens temperatūra, o bendras suvartojamo skysčio kiekis.
Socialiniuose tinkluose gausu patarimų, esą stiklinė karšto vandens iškart po pabudimo gerina virškinimą, spartina medžiagų apykaitą ir malšina spazmus. Vis dėlto medikai akcentuoja, kad šio populiaraus ryto ritualo nauda dažnai yra smarkiai išpūsta.
Kaip iš tikrųjų padeda šiltas vanduo?
Karšti gėrimai iš tiesų gali būti naudingi peršalus. Šilta arbata ar vanduo trumpam sušvelnina gerklės dirginimą ir padeda lengviau atsikratyti nosies užgulimo. Tačiau svarbu suprasti, kad pats vanduo virusų ar bakterijų neišgydo. Jei kūno temperatūra viršija 38,5 laipsnio ir tokia išlieka ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Be to, šilta vandens ar kitų gėrimų temperatūra gali šiek tiek stimuliuoti virškinamąjį traktą. Šiluma skatina raumenų atsipalaidavimą, todėl netiesiogiai palaiko virškinimą ir gali padėti esant vidurių užkietėjimui.
Mitai apie lieknėjimą ir „detoksikaciją“
Teiginys, kad karštas vanduo spartina medžiagų apykaitą, – tik mitas. Mitybos specialistai aiškina, kad organizmas per akimirką suvienodina bet kokio skysčio temperatūrą su kūno temperatūra. Tam sunaudojama tiek mažai energijos, kad tai visiškai neturi įtakos svoriui.
Vandens temperatūra taip pat nedaro jokios reikšmingos įtakos organizmo „valymui“. Už detoksikaciją atsakingi organai yra kepenys ir inkstai, o ne šaltas ar karštas vanduo. Svarbiausia – kad skysčių būtų pakankamai.
Vertėtų prisiminti ir tai, kad pernelyg karšti gėrimai gali būti net pavojingi. Reguliarus skysčių, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius, vartojimas dirgina stemplę ir gali padidinti onkologinių ligų riziką.
Svarbiausia – pakankamai skysčių
Didžiausią reikšmę sveikatai turi bendras išgeriamo skysčio kiekis. Jei išmaniosios svarstyklės ar kiti įrenginiai rodo nepakankamą organizmo hidrataciją, pirmiausia reikėtų susitelkti į tai, kad kasdien išgertumėte savo normą. Vandens temperatūra šiuo atveju yra tik antraeilis dalykas.
Mitybos specialistė Diana Lindsay-Adler pabrėžia, kad bendrai suvartojamo skysčio kiekis yra kur kas svarbesnis už tai, ar geriate karštą, ar šaltą vandenį. Daugelis suaugusiųjų nuolat yra šiek tiek dehidratuoti vien dėl to, kad paprasčiausiai geria per mažai.
Jei būtent šiltas vanduo jums malonesnis ir padeda per dieną išgerti daugiau skysčių, drąsiai virkite arbatinuką ryte. Tačiau paprastas vanduo kambario temperatūros organizmui suteiks lygiai tokią pačią naudą.
Per mažas vandens kiekis gali sukelti rimtų pasekmių organizmui: pablogėja savijauta, silpnėja koncentracija, dažniau skauda galvą, krenta energijos lygis. Ne vienas žmogus, supratęs, kokią žalą daro nuolatinis skysčių trūkumas, mieliau pakeičia rytinę kavą stikline paprasto vandens.
Kai organizmui trūksta skysčių, sutrinka daugelis jo funkcijų, todėl dehidratacija gali būti kur kas pavojingesnė, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Todėl, užuot medžiojus „stebuklingus“ ritualus, verta susiformuoti paprastą ir moksliškai pagrįstą įprotį – gerti pakankamai vandens visą dieną.
