Pastaruoju metu paleoantropologijos pasaulyje vyksta daug permainų – ir visa tai dėl naujo požiūrio į kaukoles, priskiriamas rūšiai Homo erectus. Kinijos
Hubei provincijoje rastos trys šio hominino kaukolės, o jų naujas datavimas apverčia aukštyn kojomis iki šiol galiojusias teorijas apie mūsų protėvių migracijas. Pirminiai amžiaus vertinimai pasirodė esantys klaidingi, o paklaida – gerokai didesnė, nei kas nors galėjo tikėtis: skirtumas siekia net apie 600 tūkstančių metų.
Greitesnė migracija, nei manyta iki šiol
Žurnale Science Advances publikuotame tyrime skelbiama, kad Yunxian radimvietėje aptiktų skliautų amžius yra maždaug 1,77 milijono metų. Mokslininkai pasitelkė pažangią kosminių nuklidų datavimo metodiką, taikomą aplinkiniuose nuogulose. Šis rezultatas pribloškė tyrėjus, nes beveik sutampa su seniausiais už Afrikos ribų radiniais – Homo fosilijomis iš Dmanisio Gruzijoje, datuojamomis 1,78–1,85 milijono metų.
Tai reikštų, kad Homo erectus nuo Kaukazo iki vidurio Kinijos migravo geologiniu mastu akimirksniu – per vos keliasdešimt tūkstančių metų. Iki šiol vyravę modeliai, aiškinę lėtą, laipsnišką žmonių protėvių plėtrą už Afrikos ribų, tampa sunkiai suderinami su naujais duomenimis.
Kyla ir dar fundamentalesnis klausimas: ar pats Homo erectus rūšies atsiradimas nėra senesnis nei priimta manyti – ne prieš maždaug 2 milijonus, o galbūt prieš 2,6 milijono metų? Kai kurie tyrinėtojai būtent taip ir spėja, siūlydami gerokai praplėsti šios rūšies chronologines ribas.
Situaciją dar labiau komplikuoja kitų Kinijos regionų archeologiniai radiniai. Ten aptikti primityvūs akmeniniai įrankiai datuojami 2,1, o kai kurie net 2,43 milijono metų amžiaus. Taip atsiranda nerimą kelianti laiko spraga: kažkas gamino šiuos akmens įrankius gerokai anksčiau, nei – pagal dabar žinomus fosilinius duomenis – tose vietovėse pasirodė H. erectus.
Tai verčia klausti: ar šiuos artefaktus paliko ankstesnė, dar menkai žinoma homininų forma, kuri iš Afrikos iškeliavo dar prieš Homo erectus? O gal tiesiog iki šiol neradome seniausių šio regiono žmonių protėvių liekanų?
Yunxian kaukolės, nors panašaus amžiaus kaip ir radiniai iš Dmanisio, turi didesnės talpos smegeninės požymių. Tai leidžia manyti, kad už Afrikos ribų gyvenusios populiacijos nebuvo vienalytės: jos greitai diferencijavosi ir prisitaikė prie vietinių ekologinių sąlygų, kas atsispindi ir smegenų bei kaukolės sandaros skirtumuose.
Ar naujas datavimas atlaikys patikrą?
Tokio masto korekcija – net 600 tūkstančių metų – yra tokia radikali, kad dalis mokslininkų į ją žiūri su didele atsarga. Paleoantropologas Chrisas Stringeris pažymėjo, kad toks amžius būtų „visiškai nesuderinamas su likusia fosilijų įrašo dalimi“ ir paragino atlikti nepriklausomus, patvirtinančius tyrimus. Jo skepticizmas suprantamas, nes kalbama apie milžinišką žmonijos ankstyvosios istorijos peržiūrą, kurią patvirtinti galima tik sukaupus itin tvirtą įrodymų bazę.
Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis verdiktas dėl šių fosilijų amžiaus, Yunxian radiniai aiškiai atskleidžia vieną dalyką: žmonių protėvių pasaulio kolonizacijos istorija kupina netikėtumų. Kiekvienas naujas toks atradimas priverčia paleontologus tarsi iš naujo dėlioti sudėtingą dėlionę, kurioje trūkstamų detalių vis dar labai daug.
Per pastaruosius dešimtmečius ypač sparčiai tobulėjančios technologijos – nuo didelio tikslumo datavimo metodų iki pažangios vaizdo rekonstrukcijos – leidžia daug nuodugniau analizuoti sukauptą medžiagą. Todėl galima tikėtis, kad artimiausiais metais sulauksime dar daugiau radikalių pataisų ir netikėtų atradimų, iš naujo apibrėžiančių mūsų vietą evoliucijos medyje.
