Europos Parlamentas (EP), minėdamas ketvirtąsias nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, rezoliucijoje griežtai pasmerkė neteisėtą ir nepagrįstą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, jį apibūdindamas kaip akivaizdų tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimą, pranešė EP atstovybė Latvijoje.
Antradienį neeilinėje EP plenarinėje sesijoje į parlamentarų narius kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atidarydama posėdį, EP pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad praėjo ketveri metai ir Europos Parlamentas neišdavė Ukrainos. „Nes mes žinome, kad būdami kartu, Ukraina ir Europa yra stiprios. Ukrainos saugumas yra Europos saugumas, Ukrainos laisvė yra Europos laisvė, o Ukrainos ateitis yra Europoje“, – kalbėjo Metsola.
Nuotoliniu būdu iš Kyjivo kalbėjęs Zelenskis padėkojo EP už nuolatinę paramą Ukrainai, pabrėždamas, kad Ukraina šio karo nepasirinko ir jo nepradėjo, tačiau daro viską, kas įmanoma, kad jį sustabdytų.
Jis nurodė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „dvasiškai nestabili diktatūra“ Maskvoje agresyviai kelia grėsmę ir kaimyninėms valstybėms, ir Europai, o pats Putinas paprasčiausiai nesugeba priimti fakto, jog „kitur žmonės gali gyventi kitaip ir džiaugtis gyvenimu, kurio nepasirinko jis“.
Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai būtinos saugumo garantijos, kad Rusija negalėtų tęsti agresijos Europoje. Kalbėdamas apie „transatlantinį vieningumą ir bendradarbiavimą dabartinėmis aplinkybėmis“, jis padėkojo visiems, kurie dirba siekdami išsaugoti šį pasauliniu mastu svarbų ryšį.
Jis akcentavo, kad itin svarbu įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) paskolos Ukrainai programą, kurios suma siekia 90 mlrd. eurų, ir nustatyti Ukrainai aiškią narystės ES datą. Pasak Zelenskio, jei tokios datos ir garantijų nebus, „Putinas ras būdą dešimtmečiams blokuoti Ukrainą, skalydamas jus, skalydamas Europą“.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Europa privalo pagaliau aiškiai suvokti, kas pildo Rusijos biudžetą ir leidžia Putinui tęsti karą. Jis paragino įvesti griežtas sankcijas, nutraukti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos, izoliuoti Rusijos bankus nuo Europos finansų sistemos, kovoti su sankcijų vengimu ir Maskvos „šešėliniu laivynu“, taip pat uždrausti Rusijos karo nusikaltėliams atvykti į Europą.
Rezoliucijoje, kurią EP priėmė po Zelenskio kalbos ir diskusijų, Europos Parlamentas dar kartą griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą ir nepagrįstą agresijos karą prieš Ukrainą, apibūdindamas jį kaip akivaizdų tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimą. Parlamentarai laiko Rusiją, jos vadovybę ir Baltarusijos režimą visiškai atsakingais už karą ir karo nusikaltimus, kartu griežtai pasmerkdami Irano ir Šiaurės Korėjos režimų įsitraukimą.
Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinius veiksmus, išvestų savo pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, paleistų sulaikytus ir deportuotus civilius (įskaitant vaikus) ir nutrauktų Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimus. Europos Parlamento nariai dar kartą pabrėžia, kad jie ir toliau nepripažins okupuotų Ukrainos teritorijų Rusijos dalimi.
Rezoliucijoje EP patvirtina, kad Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje. Dokumente siūloma spartinti Ukrainos integraciją į ES bendrąją rinką ir per institucines reformas greitinti ES pasirengimą tolesniam plėtimui.
Parlamentarai taip pat ragina ES ir jos valstybes nares prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą ir didinti karinę, politinę bei diplomatinę paramą Ukrainai.
EP nariai pažymi, kad būsimoje Ukrainos ir Rusijos taikos sutartyje turi būti numatytos tvirtos ir patikimos Ukrainos saugumo garantijos, prilygstančios NATO sutarties 5-ajam straipsniui ir Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 daliai. Tokioje sutartyje privalu laikytis tarptautinės teisės, užtikrinti atsakingų asmenų patraukimą atsakomybėn ir numatyti reparacijas. Susitarimas neturi riboti Ukrainos teisės į savigyną ir laisvę pasirinkti sąjungas. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad sprendimai dėl Ukrainos ar Europos neturi būti priimami be pačios Ukrainos ar Europos dalyvavimo.
Dokumente sveikinamos naujos daugiašalės Ukrainos saugumo iniciatyvos, įskaitant Vakarų sąjungininkų siūlomą saugumo pajėgų dislokavimą kartu su saugumo garantijomis.
Kartu EP nariai reiškia susirūpinimą, kad tokios garantijos įsigaliotų tik pasiekus susitarimą dėl paliaubų.
Parlamentarai taip pat reiškia nerimą dėl dabartinio JAV požiūrio į taikos derybas, nes, jų vertinimu, Vašingtonas, regis, pirmenybę teikia trumpalaikio susitarimo pasiekimui ir „strateginio stabilumo“ su Rusija išsaugojimui, o ne tikroms deryboms, kuriomis būtų siekiama visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos tarptautine teise.
Rezoliucijoje taip pat raginama griežtinti sankcijas Rusijai ir toliau mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos. Teigiamai vertindami pastangas palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, EP nariai taip pat reikalauja etapais atsisakyti kitų rusiškos energijos šaltinių – įskaitant naftą ir visus naftos produktus, uraną, sodrintą uraną bei branduolinį kurą – ir visiškai nutraukti „Nord Stream“ dujotiekių eksploatavimą.
Parlamentarai smerkia Ukrainos vaikų deportaciją į Rusiją ir remia tarptautines pastangas užtikrinti jų sugrąžinimą į tėvynę.
Galiausiai EP ragina išplėsti sankcijas Rusijos institucijoms ir pareigūnams, dalyvaujantiems karo nusikaltimuose, griežčiau kovoti su sankcijų apėjimu, įvesti draudimą įvažiuoti į Šengeno erdvę Rusijos kariniam personalui, dalyvaujančiam kare, ir įtraukti „Wagner“ samdinių grupuotę bei jos veiklos perėmėjus į teroristinių organizacijų sąrašus.
Rezoliucijai pritarė 437 EP nariai, 82 balsavo prieš, o 70 susilaikė.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d. Šis karas pareikalavo dešimčių tūkstančių Ukrainos civilių ir karių gyvybių.
