Daugelis daržininkų savo nesėkmes sieja su daržovių derliaus žuvimu dėl kenkėjų ir ligų, todėl daug pastangų skiria jų naikinimui pesticidais.
Remiantis statistikos duomenimis, specialių priemonių trūkumas kovojant su kenkėjais ir ligomis daržovių auginime nuo sėjos iki perdirbimo ar vartojimo gali lemti 25–50 % derliaus nuostolius. Tuo tarpu taikant integruotas augalų apsaugos sistemas, kuriose aktyviai naudojami pesticidai, nuostoliai sumažėja iki 25–35 %.
Akivaizdu, kad šioje srityje dar nerastas esminis sprendimas, galintis visiškai išspręsti kovos su kenkėjais ir ligomis problemą. Taip pat aišku, kad toks požiūris blogina daržovių produkcijos kokybę dėl joje besikaupiančių pesticidų likučių, o taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai – dirvožemiui, vandeniui ir orui. Nedidelių sklypų savininkai, kurie juose augina daržoves, negali sau leisti teršti savo žemės. Čia būtinos naujos prieigos ir sprendimai.
Praktika rodo, kad siauriose lysvėse auginamos daržovės daug rečiau pažeidžiamos ligų ir kenkėjų nei tradiciniuose mėgėjų daržuose. Daugeliu atvejų pasėlius galima apsaugoti ir nenaudojant pesticidų. Priežastis paprasta: augalai, gaunantys visavertę, subalansuotą mitybą ir pakankamą vandens kiekį, o taip pat dėl plačių takelių turintys geresnę prieigą prie saulės šviesos, oro ir augimo erdvės, pasižymi stipresne imunine sistema.
Tai didina jų atsparumą infekcijoms ir kenkėjams. Ne mažiau svarbus veiksnys – piktžolių nebuvimas. Piktžolės silpnina daržovių augalus, sudaro palankias sąlygas plisti kenkėjams ir neretai perneša ligų sukėlėjus.
