Po dinozaurų išnykimo Žemėje kurį laiką karaliavo milžiniški ropliai. Tarp jų išsiskyrė dvi milžiniškos gyvatės – tianoboa ir vasukis, kurių ilgis prilygo vilkikų puspriekabėms, o grobis buvo ne tik krokodilai, bet ir net ankstyvieji banginiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip jos atrodė, kur gyveno ir kodėl šiandien panašaus dydžio gyvačių nebepasitaiko.
Maždaug prieš 66–56 milijonus metų dabartinės šiaurinės Kolumbijos teritorijoje gyveno milžiniška plėšri gyvatė Titanoboa cerrejonensis. Tai buvo viena didžiausių žinomų gyvačių Žemės istorijoje.
Tianoboos fosilijos buvo atrastos 2000-ųjų pradžioje kasinėjant Serrechono anglies kasyklose. Ten aptikta beveik du šimtai įvairių liekanų, o vienas mokslininkų yra sakęs, kad „kaulai tiesiog gulėjo po kojomis“ – jų buvo tiek daug.
Paleoeceno epochoje ši teritorija buvo milžiniška pelkėta džiunglė su itin drėgnu klimatu. Kritulių čia iškrisdavo beveik dvigubai daugiau nei šiandien Amazonijoje. Gyvybė klestėjo: vėžliai, krokodilai ir žuvys buvo gerokai didesni už savo dabartinius giminaičius, o tianoboa taip pat pasižymėjo milžiniškais matmenimis.
Iš pradžių manyta, kad ši gyvatė buvo 9–11 metrų ilgio, tačiau vėlesni skaičiavimai parodė, jog jos ilgis galėjo siekti apie 14 metrų – tai prilygsta didžiausių vilkikų puspriekabių ilgiui. Tianoboos kūno masė galėjo siekti apie 1,1 tonos, tai yra maždaug perpus mažiau nei vidutinio raganosio.
Įdomu tai, kad šis atradimas galėjo ir neįvykti. Pirmasis rastas slankstelis atsitiktinai pateko į kolekciją kaulų, kurie buvo palaikyti krokodilo liekanomis. Tik atidus paleontologijos studentas pastebėjo, kad tai – milžiniškos gyvatės, o ne krokodilo kaulas.
Vėlesni tyrimai leido rasti daugiau kaip šimtą slankstelių, priklausiusių mažiausiai 28 individams. Patys mokslininkai prisipažino ilgai abejoję, ar tokie didžiuliai kaulai apskritai gali priklausyti gyvatei.
Vasukis: naujasis rekordų savininkas
Daugiau kaip dešimtmetį tianoboa buvo laikoma didžiausia žinoma gyvate, kol 2024 metais mokslininkai aprašė naują rūšį – Vasuki indicus. Vieno jos slankstelio plotis siekė apie 11 centimetrų. Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai sukūrė kūno modelį ir gavo dar įspūdingesnius dydžius.
Skaičiuojama, kad vasukio ilgis galėjo siekti 11–15 metrų, taigi ji, tikėtina, buvo dar didesnė už tianoboą.
Ši gyvatė gyveno maždaug prieš 47 milijonus metų dabartinės Indijos teritorijoje. Ji priklausė išnykusiai grupei ir, sprendžiant iš kitų kartu rastų fosilijų, greičiausiai minta daugiausia vandens gyvūnais – žuvimis, rajomis, krokodilais, vėžliais ir net primityviais banginiais.
Kodėl šiandieninės gyvatės gerokai mažesnės?
Palyginti su senovės milžinais, šiandieninės gyvatės atrodo gerokai kuklesnės – labai reta rūšis viršija 10 metrų ilgį. Dabartinis rekordas priklauso tinkliniam pitonui patelėms, kurių ilgis siekia apie 7,2 metro (arba beveik 8 metrus visiškai išsitiesus).
Pagrindinė priežastis, kodėl šiuolaikinės gyvatės nepasiekia tokių matmenų, yra gana paprasta: jos yra šaltakraujės, todėl jų dydis stipriai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Paleoeceno ir eoceno laikotarpiais klimatas buvo gerokai šiltesnis, tad gyvatės galėjo užaugti iki milžiniškų gabaritų.
Nors šiandien Žemės klimatas šiltėja labai sparčiai, mokslininkai mano, kad šis procesas vyksta per greitai, kad gyvatės spėtų evoliuciškai prisitaikyti ir vėl pasiektų panašius milžiniškus dydžius.
„Paradoksali gyvatė“ ir gyvačių evoliucijos paslaptys
Britų mokslininkai iš Londono gamtos istorijos muziejaus neseniai identifikavo naują rūšį – vadinamąją „paradoksalią gyvatę“ Paradoxophidion richardoweni, gyvenusią prieš 37 milijonus metų. Šios roplės slanksteliai buvo rasti Anglijoje dar 1981 metais, tačiau tik dabar, pasitelkus kompiuterinę tomografiją ir 3D modeliavimą, pavyko nustatyti, kad jie priklauso ankstyvai šiuolaikinių gyvačių šakai.
Ši eoceno laikotarpio rūšis jungė kelių skirtingų roplių grupių ypatybes ir, tikėtina, gyveno vandens aplinkoje. Atradimas padeda geriau suprasti roplių evoliuciją ir parodo, kokią didelę reikšmę turi senų muziejinių kolekcijų peržiūra taikant naujausias technologijas.
