Serbijoje archeologai aptiko vieną šiurpiausių ankstyvojo geležies amžiaus radinių Europoje – masinę kapavietę, kurioje dauguma aukų buvo moterys ir vaikai. Nauji tyrimai leidžia manyti, kad tai ne ligų protrūkio, o žiauraus konflikto ir tikslinio smurto pasekmė.
Serbijoje, Gomolavos mieste, archeologai aptiko maždaug prieš 1100 metų supiltą masinę kapavietę, kurioje rasta 77 žmonių palaikų. Net 51 iš jų – vaikai ir paaugliai. Tarp tų, kurių lytį pavyko nustatyti, daugiau kaip 70 % sudarė moterys. Tokia palaidotųjų struktūra, mokslininkų teigimu, rodo kryptingą, pasirinktinį smurtą, o ne atsitiktinę nelaimę ar ligų protrūkį.
Išsamus kaulų tyrimas atskleidė daugybę neužgijusių traumų, daugiausia galvos srityje. Ant kai kurių palaikų aptikti metamosios ginkluotės panaudojimo pėdsakai ir vadinamosios gynybinės traumos – sužeidimai, atsirandantys bandant apsisaugoti nuo smūgių. Visa tai liudija, kad žmonės žuvo smurtine mirtimi.
Izotopiniai tyrimai parodė, kad žuvusieji kilę iš skirtingų vietovių ir turėjo nevienodą mitybą. Tai reiškia, jog jie nebuvo viena šeima ar nedidelė vietos bendruomenė – veikiau platesnės regiono populiacijos atstovai. Mokslininkai spėja, kad tragedija galėjo būti didelio masto konflikto tarp skirtingų grupių rezultatas.
Gomolava yra strategiškai svarbioje Panonijos lygumos zonoje, kur kryžiavosi įvairios kultūros ir prekybos keliai. Manoma, kad tuo laikotarpiu regione vyko reikšmingi socialiniai pokyčiai ir arši kova dėl išteklių, kas galėjo kurstyti žiaurius susidūrimus.
Kapavietėje taip pat rasta keramikos dirbinių, bronzinių papuošalų ir dešimčių gyvūnų kaulų. Duobės dugne aptikti jaunos karvės palaikai, kas gali rodyti ritualinį aukojimą ir ypatingą laidojimo papročių reikšmę.
Panaši bendro laidojimo vieta šiame regione buvo rasta dar 1954 metais – tuomet irgi nustatyta, kad dauguma aukų buvo moterys. Anksčiau manyta, jog tokius palaidojimus galėjo lemti epidemijos, tačiau šiuolaikiniai tyrimo metodai infekcinių ligų pėdsakų neaptiko.
Mokslininkai neatmeta, kad abi kapavietės gali būti susijusios su vienu dideliu smurto protrūkiu ar ilgesniu konfliktiniu laikotarpiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad reikia papildomų tyrimų, kad būtų geriau suprastos šios tragedijos priežastys ir įvertinta, kokį vaidmenį ginkluoti konfliktai atliko formuojantis to meto visuomenėms.
