Ne tik aš, bet ir milijonai vairuotojų kiekvieną rytą daro tą pačią klaidą, kuri pamažu, bet užtikrintai trumpina automobilio variklio tarnavimo laiką. Ilgą laiką daugelį dalykų, susijusių su automobiliu, dariau taip, kaip man pačiai atrodė teisinga, nes paprasčiausiai neturėjau kam patarti.
Jau pusmetį gyvenu su vyru, kuris dirba automobilių servise, todėl vieną dieną, vos tik po švenčių atsisėdusi prie vairo, sulaukiau tikros paskaitos. Kitą dieną net specialiai atsisėdau prie stalo ir kruopščiai užsirašiau viską, ką jis man paaiškino, nes supratau, kad ši informacija naudinga ne tik man.
Kalba sukosi apie neteisingą variklio užvedimą – iš pirmo žvilgsnio visai paprastą veiksmą, kurį dauguma vairuotojų atlieka automatiškai. Tačiau būtent nuo to, kaip užvedamas automobilis, tiesiogiai priklauso variklio ilgaamžiškumas ir daugelio sistemų būklė.
Kai pasukate uždegimo raktelį arba paspaudžiate starto mygtuką, automobilyje vienu metu pradeda veikti daugybė tarpusavyje susijusių sistemų. Įsijungia degalų siurblys, susidaro slėgis kuro sistemoje, elektroninis valdymo blokas surenka jutiklių duomenis, o tepimo sistema pradeda formuoti alyvos slėgį.
Jeigu vairuotojas nesuteikia šioms sistemoms pakankamai laiko pasirengti, variklis užvedamas nepalankiomis sąlygomis. Tokiu atveju degalai tiekiami netolygiai, alyva ne iš karto pasiekia visus svarbius mazgus, o kai kurie jutikliai dar nespėja perduoti tikslios informacijos.
Dėl to pirmosios variklio darbo sekundės vyksta esant padidintai apkrovai. Stūmokliai juda nepakankamai suteptuose cilindruose, kuro mišinys sudega nevisiškai, kaupiasi nuosėdos, o elektroniniai komponentai dirba didesniu režimu, nei reikėtų.
Ypač tai svarbu šaltuoju metų laiku, kai alyva būna tirštesnė, o akumuliatorius dirba gerokai sunkesnėmis sąlygomis. Kiekvienas toks įtemptas užvedimas po truputį prisideda prie greitesnio variklio dėvėjimosi, nors iš pradžių jokių akivaizdžių požymių galite ir nepastebėti.
Viena dažniausių klaidų – bandymas užvesti variklį iš karto, vos tik įjungus uždegimą. Vairuotojas įkiša raktelį, iškart pasuka jį iki galo ir tikisi, kad automobilis tuoj pat užsives, tačiau taip sistemoms nesuteikiama net kelių sekundžių pasirengti darbui.
Tokiu atveju degalų siurblys nespėja sukurti reikiamo slėgio, o jutikliai dar nebūna perdavę tikslių rodmenų elektroninei valdymo sistemai. Dėl to degalai į cilindrus gali patekti netolygiai, o pati užvedimo akimirka tampa papildomu stresu varikliui.
Dar viena labai dažna klaida – kartotiniai užvedimo bandymai be jokios pertraukos. Jei variklis neužsiveda iš pirmo karto, daugelis vairuotojų ir toliau ilgai suka starterį, taip perkraudami akumuliatorių ir kaitindami starterį.
Be to, toks ilgas sukimas neigiamai veikia ir patį variklį. Nuo cilindrų sienelių nuplaunami alyvos likučiai, todėl mechaninės dalys kurį laiką dirba dar blogesnėmis tepimo sąlygomis.
Pavojinga ir tai, kai automobilis bandomas užvesti įjungus pavarą. Nors daugelyje šiuolaikinių automobilių tokia galimybė yra blokuojama, senesniuose modeliuose ar tam tikromis aplinkybėmis tai vis dar gali nutikti.
Tokiu atveju užvedimo momentu transmisijai ir variklio mechanizmui tenka smūginė apkrova. Tai nėra vienkartinė smulkmena – ilgainiui tokie veiksmai gali prisidėti prie spartesnio mazgų susidėvėjimo.
Dar viena klaida – starterio laikymas net ir tada, kai variklis jau pradeda dirbti. Kai kurie vairuotojai per ilgai laiko raktelį starterio padėtyje, nors variklis jau „pagavo“ ir veikia savarankiškai.
Toks veiksmas visiškai be reikalo apkrauna užvedimo sistemą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nereikšminga smulkmena, būtent tokios smulkmenos ilgainiui ir sukelia didesnius gedimus.
Didžiausia žala dėl neteisingo užvedimo tenka tepimo sistemai. Kai automobilis kurį laiką stovi, alyva pamažu suteka į karterį, todėl užvedimo metu alyvos siurblys turi kuo greičiau atkurti slėgį ir paskirstyti alyvą visoms besitrinančioms detalėms.
Jeigu variklis užvedamas pernelyg skubotai, pirmosios jo darbo sekundės vyksta beveik be tinkamo tepimo. Dėl to stūmokliai, cilindrų sienelės, alkūninio veleno guoliai ir kiti svarbūs mazgai patiria papildomą trintį.
Ypač pavojinga tai po ilgesnio stovėjimo, kai alyva jau būna visiškai nusėdusi. Tokiu atveju normaliam slėgiui tepimo sistemoje susidaryti reikia šiek tiek daugiau laiko, todėl kiekviena skubota užvedimo akimirka tampa dar žalingesnė.
Ne mažiau nukenčia ir degalų sistema. Jei užvedama per greitai, degalų siurblys nespėja sudaryti reikiamo darbinio slėgio, o purkštukai pradeda tiekti netolygias degalų porcijas.
Dėl to skirtinguose cilindruose gali susidaryti netinkamas kuro ir oro mišinys. Ilgainiui tai skatina nevisišką degimą, nuosėdų kaupimąsi, purkštukų užsikimšimą, žvakių dėvėjimąsi ir net gali turėti neigiamos įtakos katalizatoriui.
Teisingas užvedimas automobiliuose su mechaniniu rakteliu yra labai paprastas, tačiau reikalauja kantrybės. Pirmiausia reikia įstatyti raktelį, pasukti jį į uždegimo padėtį ir palaukti kelias sekundes, kol sistemos pasirengs darbui, o prietaisų skydelyje užges pagrindinės įspėjamosios lemputės.
Tik tada reikėtų įsitikinti, kad pavarų svirtis yra laisvoje padėtyje arba „P“ režime, jei pavarų dėžė automatinė. Jei automobilis su mechanine dėže, būtina iki galo nuspausti sankabą, o tuomet sukti starterį ne ilgiau kaip 5–7 sekundes.
Jeigu variklis neužsiveda iš pirmo karto, nereikėtų iš karto bandyti dar kartą. Prieš kitą bandymą verta padaryti bent 10 sekundžių pertrauką, kad starteris, akumuliatorius ir kitos sistemos spėtų atsikvėpti.
Automobiliuose su starto mygtuku veiksmų seka šiek tiek skiriasi, tačiau principas išlieka tas pats. Pirmiausia verta paspausti mygtuką nenuspaudus stabdžio ar sankabos, kad įsijungtų uždegimas ir sistemos pradėtų pasiruošimą.
Po kelių sekundžių, kai viskas pilnai aktyvuojasi, galima nuspausti stabdžio arba sankabos pedalą ir paspausti mygtuką dar kartą, kad variklis būtų užvestas. Šaltuoju metų laiku šią pauzę verta šiek tiek pailginti, kad tirštesnė alyva spėtų pajudėti, o slėgis sistemoje susidarytų tolygiau.
Labai svarbu užvedimo metu nespausti akceleratoriaus pedalo. Šiuolaikiniams įpurškimo varikliams to visiškai nereikia, o papildomi bandymai „padėti“ automobiliui tik sukuria nereikalingą apkrovą.
Užvedus variklį, ypač žiemą, naudinga leisti jam trumpai padirbėti laisva eiga. Per tas pirmąsias minutes alyva pasiekia visus mazgus, o variklis pradeda dirbti stabilesnėmis ir palankesnėmis sąlygomis.
Teisingas variklio užvedimas nėra formalumas ar nereikšminga smulkmena. Tai viena svarbiausių kasdienės automobilio priežiūros dalių, kuri gali turėti tiesioginės įtakos tam, kiek ilgai ir patikimai tarnaus jūsų transporto priemonė.
Vos kelios papildomos sekundės, skirtos teisingai užvedimo sekai, ilgainiui gali padėti sutaupyti daug pinigų. Tai reiškia mažesnę variklio dėvėjimosi riziką, retesnius gedimus ir patikimesnį automobilio veikimą įvairiomis oro sąlygomis.
Todėl verta prisiminti paprastą taisyklę: prieš užvesdami automobilį visada leiskite sistemoms trumpai pasirengti. Nereikia ilgai sukti starterio, nereikia skubėti ir nereikia manyti, kad šios kelios sekundės nieko nereiškia.
Būtent iš tokių, atrodytų, mažų įpročių susideda atsakingas automobilio eksploatavimas. O teisingas variklio užvedimas yra vienas svarbiausių pagrindų, padedančių išsaugoti gerą variklio būklę daugelį metų.
