Antarktida – vienas svarbiausių Žemės klimato reguliatorių. Naujiausi mokslininkų tyrimai rodo, kad šis regionas šyla greičiau, nei manyta anksčiau, o nuo mūsų šiandien priimamų sprendimų priklausys, ar pavyks išvengti katastrofiškų padarinių: spartaus jūros lygio kilimo, ekosistemų griūties ir tokių simbolinių rūšių kaip pingvinai nykimo.
Antarktida sparčiai šyla, o naujas tyrimas atskleidžia du galimus ateities scenarijus – nuo palyginti valdomų padarinių iki masinio ledo netekimo ir rimtos grėsmės pasauliniam jūros lygiui. Modeliavimas rodo, kad būsimų pokyčių greitis ir mastas tiesiogiai priklausys nuo to, kiek žmonija sugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Tyrimo vadovė, profesorė Betan Deivis iš Niukaslo universiteto, pabrėžia, jog Antarktidos ateitis priklauso nuo šiandien priimamų politinių ir ekonominių sprendimų. Esant žemoms emisijoms, galima išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau išliekant aukštam išmetamųjų dujų lygiui gresia platus jūros ledo ir šelfinių ledynų nykimas, o kartu ir tokių žinomų rūšių, kaip pingvinai, išnykimas kai kuriuose regionuose.
Mokslininkai sutelkė dėmesį į Antarktidos pusiasalį – vieną jautriausių klimato kaitai Žemės vietovių. Jie išnagrinėjo tris galimus atšilimo scenarijus iki 2100 metų: pasaulinės vidutinės temperatūros padidėjimas 1,8 °C (žemos emisijos), 3,6 °C (vidutiniškai aukštos emisijos), 4,4 °C (labai aukštos emisijos).
Vertinti aštuoni pagrindiniai regiono ekosistemos komponentai – nuo jūros ir sausumos ledo, šelfinių ledynų būklės iki Pietų vandenyno savybių bei ekstremalių oro reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų.
Profesorius Piteris Konvėjus, dirbantis šiame regione nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos, teigia, kad tiems, kurie nuolat grįžta į Antarktidos pusiasalį, pokyčiai yra akivaizdūs. Nors turistui Antarktida vis dar atrodo kaip beribė ledo dykra, specialistai mato aiškius ledo ploto ir storio mažėjimo, ekosistemų kaitos ženklus.
Pagal didžiausių emisijų scenarijų jūros ledo plotas gali sumažėti maždaug 20 %. Tai keltų grėsmę ledui priklausomoms rūšims, ypač kriliui – pagrindinei maisto grandies daliai, nuo kurios priklauso banginių, pingvinų ir kitų gyvūnų išlikimas. Šiltesnis Pietų vandenyno vanduo taip pat spartintų šelfinių ledynų irimą, o tai didintų pasaulinį jūros lygį.
Profesorius Martinas Zigertas atkreipia dėmesį, kad 1,5 °C atšilimo riba Antarktidos pusiasaliui yra daug pavojingesnė, nei manyta anksčiau. Dalis pokyčių šioje srityje gali tapti nebegrįžtami dar per vienos žmonių kartos gyvenimą: kartą nutrupėję ar atskilę dideli ledo masyvai nebeatsistatys.
Vis dėlto žemesnių emisijų scenarijus suteikia vilties – tokiu atveju jūros ledo sumažėjimas būtų nedidelis, regiono indėlis į pasaulinio jūros lygio kilimą apsiribotų keliais milimetrais, o dauguma ledynų išliktų atpažįstami tiek savo forma, tiek apimtimi.
Mokslininkai pabrėžia, kad dabartinė pasaulio raidos kryptis labiausiai atitinka vidutinių arba vidutiniškai aukštų emisijų scenarijų. Jei nebus imtasi ryžtingų priemonių emisijoms mažinti, Antarktidos atšilimo padariniai bus jaučiami gerokai toliau už šio žemyno ribų – dėl pokyčių vandenynų ir atmosferos cirkuliacijoje. Tai gali paveikti orų sistemas, žuvininkystę, pakrančių miestus ir milijonus žmonių visame pasaulyje.
Tyrėjai akcentuoja: tai, kas vyksta Antarktidoje, niekada nelieka tik Antarktidos problema. Šio žemyno ledo ir vandenyno pokyčiai tiesiogiai veikia globalų klimatą, jūros lygį ir ekosistemų stabilumą visoje planetoje.
