Vis daugiau jaunų žmonių pripažįsta, kad vairavimas jiems kelia ne tik stresą, bet ir realias gyvenimo kliūtis. Kai kurie net atsisako svajonių darbo ar karjeros galimybių vien dėl baimės patekti į sudėtingas eismo situacijas. Specialistai pažymi, kad ši problema tampa vis labiau pastebima ir reikalauja didesnio dėmesio.
Didelės apimties tyrimas, kurį atliko draudimo bendrovės „Tempcover“ ekspertai, atskleidė netikėtai aukštą nerimo lygį tarp Z kartos vairuotojų. Apklausus apie 2000 jaunų žmonių paaiškėjo, kad net baziniai vairavimo įgūdžiai, kurie anksčiau buvo laikomi kasdienybe, šiandien daugeliui kelia rimtą stresą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią nerimą kelia techninė automobilio priežiūra ir sudėtingesni manevrai. Didžiausia baime apklausoje įvardytas pradurto automobilio rato keitimas, kuris daliai jaunų vairuotojų atrodo itin sudėtinga užduotis.
Tačiau baimės susijusios ne tik su techninėmis problemomis. Daugelį jaunų žmonių gąsdina ir tam tikros kasdienės vairavimo situacijos, kurios patyrusiems vairuotojams atrodo visiškai įprastos.
Vienas iš didžiausią įtampą keliančių manevrų – lygiagretus parkavimas. Net 45 procentai apklaustųjų prisipažino, kad verčiau nueitų pėsčiomis dar dešimt minučių nuo tolimesnės stovėjimo vietos, nei bandytų prisiparkuoti prie šaligatvio.
Didelį nerimą taip pat kelia važiavimas greitkeliais ir didelėmis žiedinėmis sankryžomis. Net ir turėdami vairuotojo pažymėjimą, dalis jaunų žmonių jaučia stiprią įtampą, kai tenka įsilieti į intensyvų eismą ar važiuoti sudėtingesnėse sankryžose.
Kai kuriems stresą kelia net ir paprastesni techniniai veiksmai. Apie 12 procentų apklaustųjų teigė, kad net važiavimas į automatinę automobilių plovyklą jiems yra įtempta patirtis.
Jauni vairuotojai taip pat prisipažįsta bijantys patys pripūsti padangas, patikrinti variklio alyvos lygį ar užvesti automobilį naudojant laidus nuo kitos transporto priemonės. Šios užduotys dažnai atrodo sudėtingesnės nei yra iš tikrųjų.
Ekspertai pabrėžia, kad ši problema peržengia vien eismo saugumo ribas. Vairavimo baimė gali turėti tiesioginės įtakos jaunų žmonių socialiniam ir profesiniam gyvenimui.
Tyrimo duomenimis, kas dešimtas apklausos dalyvis atsisakė svajonių darbo vien todėl, kad bijojo kasdien važiuoti didesnius atstumus. Dar apie dešimt procentų respondentų teigė atsisakę paaukštinimo galimybės, jei naujos pareigos būtų reiškusios dažnesnes keliones ar ilgesnį laiką kelyje.
„Tempcover“ ekspertas Džeikas Lambertas šią situaciją vadina savotiška „paslėpta krize keliuose“. Jo teigimu, pasitikėjimas prie vairo atsiranda tik su praktika, tačiau daugelis pradedančiųjų vairuotojų stengiasi išvengti sudėtingesnių situacijų.
Dėl to susidaro uždaras ratas: vengdami sudėtingesnių situacijų, jauni vairuotojai neįgyja pakankamai patirties. O neturėdami patirties, jie dar labiau bijo susidurti su tokiomis situacijomis.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Anxiety Care UK“ duomenimis, vairavimo baimė yra viena dažniausių specifinių fobijų. Specialistai aiškina, kad žmogaus smegenys kartais reaguoja į tam tikras situacijas taip, lyg jos būtų pavojingos gyvybei, nors realybėje tokios grėsmės nėra.
Psichologai teigia, kad šią baimę galima įveikti palaipsniui. Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų metodų yra vadinamoji palaipsninė ekspozicija – nuoseklus ir kontroliuojamas susidūrimas su situacijomis, kurios kelia nerimą.
Pirmasis žingsnis dažnai būna paprasčiausias. Specialistai pataria tiesiog pasėdėti automobilyje, užvesti variklį, bet dar nepradėti važiuoti, kad kūnas ir protas priprastų prie pačios buvimo prie vairo situacijos.
Vėliau galima pradėti nuo trumpų ir saugių maršrutų, pavyzdžiui, važiuoti aplink savo gyvenamąjį kvartalą ar pažįstamas gatves. Svarbiausia palaipsniui didinti atstumą ir maršrutų sudėtingumą.
Sudėtingesnes keliones rekomenduojama pradėti su palydovu. Keleivis gali suteikti emocinę paramą, padėti orientuotis kelyje ir nuraminti, jei atsiranda įtampa.
Taip pat svarbu kartoti tuos pačius maršrutus kelis kartus. Kai kelias tampa pažįstamas ir nebekelia įtampos, galima pereiti prie sudėtingesnių situacijų, pavyzdžiui, važiavimo automagistralėmis ar judriomis miesto sankryžomis.
Specialistai pabrėžia, kad bandymas „staiga įveikti baimę“ dažniausiai nėra veiksmingas. Kur kas geresnių rezultatų duoda lėtas ir nuoseklus progresas bei reguliari praktika.
Taikant šį metodą daugelis jaunų žmonių per laiką įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Nors pradžioje vairavimas gali kelti didelį nerimą, nuosekliai praktikuojantis jis pamažu tampa įprasta ir valdoma kasdienybės dalimi.
