Tyrėjai iš „Microsoft“ sukūrė metodą, leidžiantį milžiniškus kiekius skaitmeninės informacijos saugoti mažose stiklo plokštelėse. Šis proveržis gali padėti išsaugoti pasaulio duomenis ilgiau nei 10 000 metų.
Technologija, žinoma kaip „Project Silica“, sprendžia vis ryškėjantį vadinamojo „bitų irimo“ (angl. „bit rot“) reiškinį – lėtą magnetinių juostų ir kietųjų diskų, naudojamų duomenų centruose visame pasaulyje, degradaciją. Skirtingai nuo tradicinių laikmenų, kurias tenka keisti kas penkerius–dešimt metų, ši naujo tipo stiklinė laikmena sukurta taip, kad galėtų išlikti tūkstančius metų be elektros ir jokios priežiūros.
Lazerių išraižyto stiklo mokslas
Kaip aprašyta mokslo žurnale „Nature“, duomenims įrašyti naudojamas itin didelio greičio femtosekundinis lazeris. Jis plonoje lydyto silicio dioksido arba borosilikatinio stiklo plokštelėje – tai ta pati medžiaga, iš kurios gaminami „Pyrex“ virtuviniai indai – sukuria mikroskopinius, nuolatinius struktūros pakitimus, vadinamus vokseliais.
„Microsoft Research Cambridge“ komandos teigimu, į maždaug 12 kvadratinių centimetrų ploto ir 2 milimetrų storio stiklo gabalėlį galima sutalpinti iki 4,84 terabaito duomenų. Palyginimui, tai prilygtų maždaug 2 milijonams atspausdintų knygų, saugomų įrenginyje, kuris yra mažesnis už įprastą padėkliuką puodeliui. Skirtingai nuo kompaktinių ar DVD diskų, kuriuose duomenys įrašomi paviršiuje, „Project Silica“ technologijoje informacija koduojama šimtuose sluoksnių per visą stiklo storį.
„Project Silica“ tyrimų direktorius Richardas Blackas pabrėžia išskirtinį naujosios sistemos patvarumą ir ilgaamžiškumą. Pasak jo, kai duomenys saugiai įrašomi į stiklą, jie ten išlieka nepaprastai ilgą laiką.
Įrašymo procesas yra itin efektyvus – kiekvienas vokselis sukuriamas pavieniu lazerio impulsu. Padalijus lazerio spindulį į keturias dalis, tyrėjams pavyko pasiekti 65,9 milijono bitų per sekundę įrašymo spartą.
Norint atkurti informaciją, automatizuotas mikroskopas skenuoja visus stiklo sluoksnius. Tuomet mašininio mokymosi sistema vizualius raštus iššifruoja ir paverčia atgal į skaitmeninę formą. Tyrėjai pažymi, kad dėl savo cheminio inertiškumo stiklas gali išlikti iki 10 000 metų net esant ekstremaliai – iki 290 °C – temperatūrai, vandenyje ir veikiamas elektromagnetinių impulsų, kurie sunaikintų įprastą elektroniką.
Verslo ir archyvų saugyklų ateitis
Nors pasiekimas laikomas reikšmingu, ekspertai pabrėžia, kad ši technologija nėra skirta buitinėms reikmėms – namų kompiuteriams ar nešiojamiesiems kompiuteriams. Sudėtinga lazerinio įrašymo ir mikroskopinio nuskaitymo infrastruktūra šiuo metu orientuota į milžiniškus debesų paslaugų teikėjus ir nacionalinius archyvus.
Edinburgo universiteto skaitmeninio kultūros paveldo profesorė Melissa Terras atkreipia dėmesį, kad nors naujoji laikmena yra labai perspektyvi, jos sėkmė priklausys nuo ilgalaikio pramonės įsipareigojimo. Anot jos, jei norima, kad šie duomenys būtų prieinami po šimtmečių, būtina kartu išsaugoti ir instrukcijas bei įrangą, reikalingą stiklui nuskaityti.
„Microsoft“ planuoja toliau tobulinti šią technologiją, siekdama ją pagreitinti ir atpiginti, taip pasiūlydama tvarią priemonę, padėsiančią susidoroti su sparčiai augančiais pasaulio skaitmeninių duomenų kiekiais.
