Naujiausi Šveicarijos mokslininkų tyrimai atskleidė netikėtą ir stulbinantį reiškinį Žemės gelmėse – Ramiojo vandenyno regione aptiktos senovinės, „pametintos“ tektoninės plokštės, slypinčios mantijoje ten, kur jų, remiantis dabartiniais modeliais, visiškai neturėtų būti. Šis atradimas verčia iš naujo permąstyti mūsų planetos geologinę raidą ir tektoninių plokščių judėjimo istoriją.
Mokslininkų grupė iš Šveicarijos aukštosios technikos mokyklos Ciuriche (ETH Zürich) Geologijos instituto Žemės mantijoje, po Ramiojo vandenyno dugnu, aptiko seniai prarastas senovines tektonines plokštes.
Analizuodami detalius seisminių bangų įrašus, tyrėjai bando tiksliai nustatyti šių giliai mantijoje nugrimzdusių plokščių padėtį po Ramiojo vandenyno dugnu.
Paprastai tektoninės plokštės panyra į mantiją subdukcijos zonose – ten, kur susiduria dvi plokštės ir viena iš jų, stumdama kitą, grimzta gilyn į Žemės gelmes. Tačiau naujo tyrimo rezultatai parodė, kad rastos plokštės yra visai ne ten, kur pagal dabartinius modelius jos turėtų būti. Vietoje įprastų subdukcijos zonų jos aptiktos po plačiais vandenynais arba net po žemynais.
Viena iš tokių anomalijų aptikta po vakarine Ramiojo vandenyno dalimi. Kol kas neaišku, kokie geologiniai procesai galėjo lemti, kad šios plokštės atsidūrė tokiose netipinėse vietose. Tyrėjai mano, jog tai rodo, kad panašių „paskendusių pasaulių“ zonų Žemės mantijoje gali būti gerokai daugiau, nei manyta iki šiol.
Anksčiau klimatologai yra įspėję, kad Žemė artėja prie vadinamosios „negrįžimo taško“ ribos. Nauji tyrimai rodo, kad svarbiausios planetos natūralios sistemos yra daug arčiau kritinės būklės ir galimo kolapso, nei manyta anksčiau. Šiame kontekste gilesnis mūsų planetos vidaus struktūros ir evoliucijos supratimas tampa dar svarbesnis, siekiant prognozuoti ilgalaikius Žemės raidos scenarijus.
