Vasario ir kovo mėnesiais daugelis daržininkų ir sodininkų aktyviai sėja daigus. Kad jie būtų sveiki ir galiausiai duotų gausų derlių, svarbu ne tik tinkamai parinkti sėklas, bet ir kruopščiai paruošti žemę, į kurią jos bus sėjamos. Specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų daigų problemos kyla būtent dėl patogenų dirvožemyje arba sėklose. Tyrimai rodo, kad maždaug 80 % augalų užsikrėtimų atsiranda nuo infekuotų sėklų, o dar apie 20 % – per užterštą dirvą iki sėjos.
Vienas svarbiausių žemės paruošimo etapų – dirvožemio dezinfekavimas. Jį galima atlikti keliais būdais, ir kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų: šaldymas, kaitinimas (kalcinavimas) ir garinimas. Tradiciniai metodai, dažnai minimi agronomų, yra būtent šie trys.
Šaldymas dažniau taikomas nedideliems, namų sąlygomis naudojamiems žemės kiekiams. Dirvą galima išnešti į žemą temperatūrą (iki –15…–20 °C) kelioms dienoms, po to savaitei įnešti į šilumą ir tokį ciklą pakartoti 2–3 kartus. Toks procesas iš dalies sunaikina stambesnius kenkėjus ir jų lervas, tačiau yra neefektyvus prieš smulkius patogenus ir nematodus, galinčius ištverti šalčius.
Terminis dirvožemio kaitinimas (kalcinavimas) – vienas veiksmingiausių būdų beveik visiškai sunaikinti kenksmingus mikroorganizmus ir ligų sukėlėjus. Tam žemė plonu sluoksniu paskleidžiama skardoje ir dedama į orkaitę, kuri įkaitinta iki 180–200 °C, 20–30 minučių. Atvėsusį substratą rekomenduojama papildyti naudingomis bakterijomis ar grybinių kultūrų preparatais, kad būtų atkurta dalis teigiamos dirvos mikrofloros.
Garinimas – dar vienas būdas, leidžiantis švelniau apdoroti dirvą. Jis gali būti atliekamas ant garų arba orkaitėje, palaikant iki 150–200 °C temperatūrą. Šis metodas gerai įsiskverbia į gilesnius žemės sluoksnius ir padeda sunaikinti kenkėjus įvairiose jų vystymosi stadijose, kartu geriau išsaugant dirvos struktūrą nei sauso kaitinimo metu.
Tarp papildomų priemonių, kurias mini sodininkystės specialistai, yra ir saulinė soliarizacija. Šis metodas pasitelkia saulės energiją: dirva sudrėkinama ir kelioms savaitėms karštu oru uždengiama skaidria plėvele. Taip pasiekiama tokia temperatūra, kuri pakankama daugumai ligų sukėlėjų sporų sunaikinti. Toks apdorojimas ypač tinka didesniems dirvos kiekiams lauke.
Reikia nepamiršti, kad po bet kokio terminio ar saulinio dezinfekavimo dirvožemis netenka dalies naudingų mikroorganizmų. Siekiant geresnio daigų augimo, daugelis agronomų pataria į mišinį įmaišyti perlito, vermikulito, komposto ar biokomposto (biohumuso). Šios medžiagos pagerina vandens sulaikymą, oro patekimą į šaknis ir maisto medžiagų balansą.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dirvai, bet ir sėklų bei darbinių įrankių paruošimui. Specialistai rekomenduoja dezinfekuoti ne tik žemę, bet ir visus konteinerius, padėklus, peilius bei menteleles, kurie anksčiau buvo kontaktavę su sena dirva. Tai padeda sumažinti grybelinių ligų, tokių kaip juodoji kojelė ar daigų išgulimas (damping-off), riziką.
Ligų profilaktika prieš sėją ir tinkamas žemės mišinio paruošimas – sudėtingas, tačiau būtinas etapas, lemiantis būsimų daigų sveikatą. Derinant dezinfekavimą, maistingų priedų įmaišymą ir tinkamos dirvos struktūros palaikymą, gerokai padidėja tikimybė, kad augalai užaugs stiprūs ir dosniai derės.
