Jungtinėse Valstijose vykstantis teismo procesas dėl socialinių tinklų priklausomybės atkreipė didelį visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį. Vienas pagrindinių šio proceso akcentų – „Meta“ vadovo Marko Zuckerbergo liudijimas, kuriame jis gynė „Instagram“ ir kitų bendrovės platformų veikimo principus bei sprendimus.
Trečiadienį Markas Zuckerbergas stojo prieš prisiekusiųjų teismą aukšto profilio byloje, susijusioje su socialinių tinklų keliamu priklausomybės pavojumi. Jo pasirodymas, žiniasklaidos apibūdintas kaip gana kovingas, sulaukė daug interpretacijų ir reakcijų.
Zuckerbergas teisme teigė, kad pagrindinis „Meta“ tikslas – padaryti „Instagram“ naudingą vartotojams, o ne didinti jų praleidžiamą laiką programėlėje. Pasak jo, kompanija esą sąmoningai atsisakė ankstesnių siekių bet kokia kaina auginti įsitraukimą ir daugiau dėmesio skiria tam, kad paslauga būtų vartotojams vertinga ir funkcionali.
Liudijimo metu Zuckerbergui buvo parodytas vidinis bendrovės dokumentas, kuriame tarp „įmonės tikslų“ įvardijamas ir įsitraukimo (angl. engagement) didinimas. Tačiau jis aiškino, kad bendrovė priėmė „sąmoningą sprendimą atsitraukti nuo šių tikslų ir labiau koncentruotis į paslaugos naudingumą“. Pasak jo, „jeigu kažkas yra vertinga, žmonės tuo naudosis daugiau, nes tai jiems naudinga“.
Šio teismo proceso ištakos – Kalifornijos gyventojos, teismo dokumentuose įvardijamos inicialais KGM, ieškinys. Dabar 20-metė moteris tvirtina, kad vaikystėje ir paauglystėje jai pakenkė priklausomybę skatinančios tokų platformų kaip „Instagram“, „YouTube“, „Snapchat“ ir „TikTok“ funkcijos. Ji kaltina šias platformas sukūrus aplinką, kurioje vaikai ir paaugliai sąmoningai skatinami praleisti vis daugiau laiko internete, kas esą lėmė emocinę ir psichologinę žalą.
„TikTok“ ir „Snap“ pasirinko nebesivelti į ilgą ir rizikingą procesą – jos nusprendė sudaryti taikos sutartis dar iki bylos nagrinėjimo teisme. „Meta“ ir kitos likusios šalys tęsia kovą teisme, siekdamos įrodyti, kad jų platformos neturėtų būti laikomos sukeliančiomis „priklausomybę“ klinikine ar teisine prasme.
Teisme Zuckerbergas buvo klausinėjamas ir apie ankstesnius viešus savo pasisakymus. Jam primintas interviu Joe Rogano tinklalaidėje, kuriame jis sakė, kad „Meta“ valdyba negali jo atleisti dėl to, kad jis valdo daugumą balsavimo teisių. Teismo salėje jis ne kartą kaltino ieškovo advokatą klaidingai interpretuojant ar „iškreipiant“ jo ankstesnius komentarus.
Zuckerbergo pasirodymas teisme sukėlė ir papildomų praktinių rūpesčių. Teisėjui teko priminti salėje esantiems asmenims, kad posėdžių metu griežtai draudžiama įrašinėti procesą, įskaitant naudojantis išmaniaisiais ar dirbtiniu intelektu paremtais akiniais. Pastebėta, kad kai kurie Zuckerbergo palydos nariai dėvėjo „Meta“ išmaniuosius akinius, todėl kilo klausimų, ar šiais įrenginiais negalima slapta fiksuoti vaizdo ar garso.
Žurnalistų teigimu, teisėjas ypač nerimavo dėl galimybės, kad būtų galima įrašinėti prisiekusiuosius ar net naudoti veidų atpažinimo technologijas. Nors dabartinė „Meta“ išmaniųjų akinių versija oficialiai neturi integruotos veidų atpažinimo funkcijos, viešojoje erdvėje jau buvo pasirodę pranešimų, jog bendrovė svarsto ateityje tokią funkciją įdiegti.
Los Andželo teismo procesas atidžiai stebimas ne tik dėl to, kad tai gana retas atvejis, kai Zuckerbergas asmeniškai liudija teisme. Ši byla – viena pirmųjų iš kelių, kuriose „Meta“ teks atsakyti į kaltinimus, kad jos platformos daro žalą vaikams ir paaugliams. Kitoje byloje Naujojoje Meksikoje taip pat nagrinėjama, ar socialiniai tinklai turėtų būti laikomi iš esmės priklausomybę sukeliančiomis technologijomis.
„Meta“ teisininkai tiek šiame, tiek kituose procesuose ginčija pačią socialinių tinklų „priklausomybės“ sąvoką. Jie tvirtina, kad socialiniai tinklai nėra „kliniškai priklausomybę sukeliantys“ taip, kaip, pavyzdžiui, narkotinės ar kitos medžiagos. Panašios pozicijos laikosi ir „Instagram“ vadovas Adamas Mosseri, kuris tame pačiame Los Andželo teismo procese jau buvo liudijęs, kad „Instagram“ nėra „kliniškai priklausomybę sukeliantis“ produktas.
Šios bylos baigtis gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik „Meta“, bet ir visai technologijų industrijai. Teismų sprendimai gali nulemti, kokius apsaugos mechanizmus socialinių tinklų bendrovės privalės įdiegti vaikams ir paaugliams, kokia atsakomybė joms teks dėl psichologinės žalos bei kaip ateityje bus reguliuojamas skaitmeninis turinys ir jo rekomendavimo algoritmai.
