Per daugelį metų šiaurės Kinijos palydoviniai vaizdai vis labiau žaliavo. Milijonai medžių, pasodintų vykdant milžinišką programą, turėjo sustabdyti Gobio dykumos plėtrą ir prikelti gyvenimui nederlingas žemes. Tačiau šis vizualinis triumfas dažnai užgoždavo tai, kas vyko po žeme – būtent ten ėmė formuotis nauja, rimta problema.
Paaiškėjo, kad daugiau medžių ne visada reiškia daugiau gyvybės. Analizuojant dviejų dešimtmečių palydovinius duomenis buvo atskleistas neraminantis paradoksas: būtent ten, kur didėjo žalioji augalija, ėmė stigti brangiausio ištekliaus – vandens.
Kinijos projektas susiduria su netikėtomis pasekmėmis
Trijų šiaurinių apsauginių juostų programa, dar vadinama Didžiuoju Kinijos žaliuoju mūru, pradėta 1978 metais. Jos pabaiga suplanuota 2050-aisiais, tad visas projekto įgyvendinimo laikotarpis truks 72 metus. Tai vienas ambicingiausių ekologinių sumanymų istorijoje, apimantis 13 provincijų. Ilgą laiką pagrindinis pažangos rodiklis buvo paprastas skaičius – pasodintų medžių kiekis. Kuo daugiau, tuo geriau.
Šią perspektyvą iš esmės pakoregavo Čiangas Anas iš „Kinijos žemės ūkio universiteto“. Jo vadovaujama komanda išanalizavo dirvožemio drėgmės duomenis ir nustatė nepalankią tendenciją. Nors kai kuriuose regionuose iškrisdavo daugiau kritulių, upių baseinuose ir požeminiuose vandeninguose sluoksniuose vandens likdavo vis mažiau. Vien tik į miškų plotų didėjimą orientuotas požiūris pasirodė pernelyg trumparegiškas.
Šio reiškinio paaiškinimas glūdi pagrindiniuose augalų biologijos dėsniuose. Daugiau lapijos reiškia intensyvesnę evapotranspiraciją – procesą, kurio metu medžiai šaknimis siurbia vandenį iš dirvožemio ir per lapus išgarina jį į atmosferą. Sausuose regionuose augalai dažnai „išpumpuoja“ drėgmę greičiau, nei ji spėja infiltruotis gilyn ir papildyti požeminius vandens telkinius.
Pasekmės peržengia vietos ekosistemos ribas. Vandens garai keliauja kartu su oro masėmis – tai vadinama drėgmės perdirbimu. Praktikoje tai reiškia, kad teritorijos, esančios vėjo kryptimi, gali sulaukti papildomų kritulių, o regionai priešingoje pusėje pamažu praranda vandens išteklius. Taip susidaro savotiškas hidrologinis „nulinių sumų žaidimas“.
Tyrimas pabrėžia būtinybę integruoti drėgmės perdirbimą į vandens išteklių valdymą, kad būtų galima spręsti neatitikimą tarp sausumos ir vandens išteklių – pažymi Čiangas Anas.
Įdomu tai, kad pietiniai, drėgnesni Kinijos regionai su tokia problema nesusidūrė. Priešingai – dalis jų netgi užfiksavo geresnį dirvožemio drėkinimą sausu laikotarpiu. Tai aiškiai parodo, jog miškų sodinimo strategija turi būti glaudžiai pritaikyta prie vietos klimato ir vandens išteklių.
Afrika mokosi iš svetimų klaidų
Kinijos patirtis tampa vertinga pamoka kitoms didelėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Afrikos Didžiajam žaliajam mūrui, kurio kūrimas pradėtas 2007 metais. Nuo pat pradžių čia pasirinkta kitokia filosofija. Užuot siekus kuo didesnio pasodintų medžių skaičiaus, projektas sutelkia dėmesį į nualintų žemių atkūrimą ir ilgalaikių pragyvenimo šaltinių kūrimą vietos bendruomenėms.
Iki 2030 metų numatyta atkurti 100 milijonų hektarų žemės, sugerti 276 milijonus tonų anglies ir sukurti 10 milijonų darbo vietų. Iki šiol pavyko atgaivinti apie 18 milijonų hektarų, nors iniciatyva susiduria su finansiniais ir politiniais iššūkiais.
Sahelio regione taikomi metodai aiškiai skiriasi nuo Kinijos modelio. Vietos bendruomenės naudoja tradicines technikas: kaupia lietaus vandenį smulkiuose įdubimuose, saugo savaime ataugančią augaliją, plėtoja agromiškininkystę, kurioje laukai derinami su medžių juostomis. Vanduo čia suvokiamas kaip pagrindinis, ribotas išteklius, todėl jo stebėsena yra tokia pat svarbi, kaip ir žaliosios augalijos ploto didėjimo vertinimas.
Ateities stambūs ekologiniai projektai turės rasti pusiausvyrą tarp kilnų tikslų ir gamtos ribų. Medžių sodinimas išlieka galinga priemone, tačiau jo sėkmės neįmanoma matuoti vien žaliomis dėmėmis palydoviniuose vaizduose. Esminę reikšmę turi vietos hidrologinių sąlygų įvertinimas, apdairus vandens išteklių valdymas ir tikras tų žmonių, kurie tose žemėse gyvena, įtraukimas.
