Europoje aiškiai matoma demografinė tendencija – moterys vis vėliau ryžtasi gimdyti pirmą vaiką. Pastarųjų metų duomenys rodo ryškius geografinius skirtumus: didžiausias vidutinis motinystės amžius fiksuojamas Pietų Europoje, o mažiausias – rytinėje žemyno dalyje.
Absoliuti lyderė yra Andora, kur vidutinis moterų amžius pirmojo vaiko gimimo metu siekia 32,9 metų. Toliau rikiuojasi Monakas – 32,5 metų ir Italija – 31,7 metų. Daugumoje Vakarų ir Pietų Europos šalių šis rodiklis viršija 28 metus. Tai siejama su ilgesnėmis studijomis, karjeros prioritetais ir ekonominiu nestabilumu.
Rytų Europoje moterys motinomis tampa gerokai anksčiau nei pietinėje žemyno dalyje. Mažiausi rodikliai fiksuojami Moldovoje – 25,1 metų ir Bulgarijoje – 26,6 metų. Ukrainos kaimyninėse šalyse vidutinis pirmojo gimdymo amžius svyruoja apie 27–28 metus: Lenkijoje – 28,2, Slovakijoje – 27,3, Vengrijoje – 28,3, Rumunijoje – apie 27 metus.
2021 metais vidutinis rodiklis Europoje siekė 29,4 metų, o tai patvirtina pasaulinę motinystės atidėjimo tendenciją. Ukraina taip pat ne išimtis. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) duomenimis, nuo 2009 metų vidutinis moters amžius pirmojo vaiko gimimo metu išaugo nuo 23,8 metų iki 26,2 metų 2019 metais.
Analitikai pabrėžia, kad didėjantis pirmojo gimdymo amžius turi ilgalaikių pasekmių demografijai, darbo rinkai ir socialinei politikai. Tai daro įtaką bendram gimstamumui, gyventojų senėjimui, socialinės apsaugos sistemoms ir planuojant viešąją politiką reikalauja naujų sprendimų, susijusių su šeimos rėmimu ir derinimu su profesiniu gyvenimu.
