Virta vištiena dažnai tampa tikru iššūkiu: pakanka vienos klaidos, ir švelni mėsa virsta sausa, kieta, į popierių panašios tekstūros gabalėliais. Daugelis bando situaciją gelbėti prieskoniais ar ilgu marinavimu, tačiau pagrindinė sultingumo paslaptis slypi pačiame virimo procese.
Norint, kad vištiena – tiek krūtinėlė, tiek visa višta – išliktų minkšta, sultinga ir tiesiog tirpstanti burnoje, į vandenį pakanka įpilti 1 valgomąjį šaukštą paprasto obuolių arba vyno acto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog rūgštis tik sugadins sultinį, tačiau nedidelis jos kiekis veikia kaip nematomas kulinarinis pagalbininkas.
Acto rūgštis švelniai ardo kietesnius mėsos skaidulas ir neleidžia joms sukietėti. Be to, actas padeda baltymams greičiau susitraukti vištienos paviršiuje, tarsi suformuodamas ploną apsauginį sluoksnį, kuris „užrakina“ sultis viduje. Net jei višta nėra labai jauna, nedidelis acto kiekis padeda ją išvirti greičiau, o mėsa nelinkusi irti į pluoštus – ji išlieka elastinga ir švelni.
Geriausia vištieną dėti į šaltą vandenį. Sudėkite mėsą į puodą ir užpilkite ją vandeniu taip, kad visi gabalėliai būtų apsemti. Kai vanduo pradės virti, nugriebkite susidariusias putas.
Tuomet pasūdykite, įdėkite lauro lapų ir įpilkite maždaug 1 valgomąjį šaukštą obuolių acto į 2–3 litrus vandens. Obuolių actas turi švelnų, vaisišką aromatą, todėl jis tik paryškina mėsos skoną ir nepalieka aštraus kvapo.
Labai svarbu virti ant silpnos ugnies. Stiprus, intensyvus virimas yra didžiausias vištienos sultingumo priešas: mėsa susitraukia, išleidžia daugiau sulčių į sultinį ir tampa sausa. Lėtai, vos vos ramiai verdant, mėsa šyla tolygiau, išlieka minkšta ir aromatinga.
Laikantis šių kelių paprastų taisyklių – acto šaukštas, lėtas virimas ir tinkamas pasūdymas – virta vištiena bus sultinga ir skani net ir be jokio padažo.
