Nėščiosios pilvas nuo seno laikomas ypatingu gyvybės, stiprybės ir ateities simboliu. Todėl aplink jį atsirado gausybė prietarų, prietaringų įsitikinimų ir nerašytų taisyklių. Vieni tiki, kad prisilietimas gali atnešti laimę, kiti mano, jog tai gali sukelti rimtų problemų. Šie įsitikinimai perduodami iš kartos į kartą.
Vienas populiariausių prietarų skelbia: jeigu moteris, kuri ilgai negali pastoti, su geromis mintimis paglosto būsimos mamos pilvą, jos svajonė išsipildys. Buvo tikima, kad kartu su prisilietimu perduodama dalelė motinystės energijos. Ypač stipriu ženklu laikyta akimirka, kai dar negimęs kūdikis pastumia prisilietusios ranką – esą tada nėštumas tokiai moteriai ateis labai greitai.
Egzistuoja ir kitas, mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus prietaras: moteriai, svajojančiai apie vaiką, patardavo atsisėsti į vietą, kurioje ką tik sėdėjo nėščioji. Buvo manoma, kad taip „perimamas“ likimas ir netgi galima paveikti būsimo kūdikio lytį.
Vis dėlto ne visi prietarai tokie šviesūs. Liaudies išmintis griežtai perspėja: liesti nėščiosios pilvą be jos sutikimo – pavojinga. Tikėta, kad toks prisilietimas gali atnešti nesėkmių, sveikatos problemų ar net „atimti“ sėkmę iš prisilietusiojo. Todėl mūsų močiutės buvo mokomos: prieš liesdama – visada paklausk leidimo.
Atskirai minėta ir emocinė būsena. Jei žmogus liečia pilvą jausdamas pavydą, pyktį ar turėdamas blogų minčių, tai, esą, gali paveikti ir pačią nėštumą, ir būsimo vaiko likimą. Dėl šios priežasties kai kuriose šeimose nėščiąsias stengdavosi apsaugoti nuo bet kokių svetimų prisilietimų.
Šiandien gydytojai pabrėžia: iš medicininės pusės tokie prietarai nepasitvirtina. Tačiau psichologai pripažįsta, kad daugeliui moterų nepageidaujami prisilietimai iš tiesų sukelia stresą. Vadinasi, pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: pagarba, sutikimas ir būsimos mamos ramybė.
