Vaiko gimimo eiliškumas šeimoje gali turėti įtakos jo asmenybei ir charakteriui. Tačiau vis dažniau kalbama ir apie tai, kad būti pirmagimiu, viduriniuoju, jaunėliu ar vieninteliu vaiku gali veikti ir fizinę bei psichinę sveikatą – imuninę sistemą, polinkį į nutukimą, nerimo sutrikimus ir kitus veiksnius.
Psichologai jau seniai tiria, kaip gimimo tvarka veikia asmenybės bruožus. Pirmagimiai dažniausiai laikomi atsakingais lyderiais, vidurinieji – taikdariais, jaunėliai – maištingais, o vieninteliai vaikai dažnai elgiasi labai savarankiškai. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ši šeimos dinamika susijusi ne tik su charakteriu, bet ir su fizine bei emocine sveikata.
Vyresni vaikai: atsakingi, bet linkę į nerimą
Pirmagimiai dažnai užauga lyderiais. Jie paprastai yra tikslo siekiantys, ambicingi ir neretai užima vadovaujančias pareigas. Tačiau jų vidinė pusiausvyra ne visada būna stabili. Pagal „Epic Research“ 2024 metų tyrimą, vyresni vaikai net 48 % dažniau serga nerimo sutrikimais ir 35 % dažniau patiria depresiją.
Taip pat dažniau pasitaiko, kad pirmagimiai gimsta per anksti arba su mažesne kūno mase, todėl jiems gali reikėti atidesnės medikų priežiūros. Be to, terapeutė „Alison Curtis“ atkreipia dėmesį, kad su amžiumi ant pirmagimių pečių užkraunama didelė atsakomybė ir tėvų lūkesčiai gali lemti emocinį išsekimą.
Viduriniai vaikai: tarsi nematomi, bet ištvermingi
Gerai žinomas vadinamasis „vidurinio vaiko sindromas“. Tarp atsakingo vyresniojo ir laisviau auklėjamo jaunėlio atsidūrę viduriniai vaikai dažnai tampa tarpininkais šeimoje. Nors jie neretai stengiasi įtikti kitiems, taip pat žinomi ir polinkiu maištauti, siekdami susikurti savąjį kelią.
Psichoterapeutė „Claudia Jollit-Wright“ pabrėžia, kad viduriniai vaikai linkę ignoruoti savo poreikius, o tai gali didinti nerimo sutrikimų bei atstūmimo jausmo riziką. Kita vertus, ankstyvas ir dažnas kontaktas su įvairiais mikrobais dažnai sustiprina jų imunitetą labiau nei pirmagimių.
Jaunėliai: laisvos dvasios, bet didesnėje rizikoje
Jaunėliai dažnai būna labiausiai lepinami. Jie suvokiami kaip žavūs, linksmi, kūrybingi, linkę į improvizaciją ir spontaniškumą. Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę. Jaunėliai dažniau patenka į ligonines dėl nelaimingų atsitikimų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Be to, dėl mažesnio atsakomybės ir kontrolės pojūčio šeimoje jiems kyla didesnė žemos savivertės rizika. Nors jų fizinei sveikatai gali turėti teigiamos įtakos vyresnių brolių ir seserų pavyzdys ir sukaupta šeimos patirtis, emocinė pusiausvyra ne visuomet stabili. Būti „paskutiniam“ ir nuolat lygintis su vyresniais gali silpninti tikėjimą savo galimybėmis.
Vienintelis vaikas: per anksti suaugę
Apie vienintelius vaikus dažnai sakoma, kad jie egocentriški ir stokojantys socialinių įgūdžių. Tačiau moksliniai tyrimai šių stereotipų nepatvirtina. Priešingai – „Jollit-Wright“ teigia, kad vieninteliai vaikai paprastai labai daug kalbasi, yra brandūs savo amžiui ir jaukiai jaučiasi suaugusiųjų draugijoje.
Jie dažnai pasižymi stipriu tapatumo jausmu, kūrybiškumu ir gebėjimu savarankiškai spręsti problemas. Vis dėlto šeimos konfliktų ar toksiškų santykių atveju vieninteliai vaikai neturi „buferio“ – brolių ar seserų, į kuriuos galėtų atsiremti. Tai didina emocinių traumų riziką. Be to, kai kurie tyrimai rodo sąsają tarp brolių ir seserų neturėjimo ir didesnės nutukimo rizikos.
Ką svarbu žinoti tėvams?
Nors statistika ir tyrimai atskleidžia tam tikras tendencijas, nė viena gimimo tvarkos „rolė“ nėra nuosprendis. Kaip pabrėžia „Positive Parenting Solutions“ įkūrėja „Amy McCready“, svarbiausias vaidmuo tenka tėvams – kaip jie bendrauja su vaikais, kokius lūkesčius formuoja ir ar geba pripažinti kiekvieno vaiko unikalumą.
Psichologai pabrėžia, kad nereikia klijuoti etikečių ir lyginti vaikų tarpusavyje. Subalansuotas dėmesys, palaikymas ir asmeninių stiprybių pripažinimas gali gerokai sumažinti galimas rizikas, susijusias su vaiko gimimo eile šeimoje.
