Vis daugiau jaunų žmonių, net ir vos 20-ies sulaukę asmenys, miršta nuo storosios ir tiesiosios žarnos (kolorektalinio) vėžio. 2023 m. diagnozuotas kolorektalinis vėžys, o 2026 m. vasario 11 d. būdamas 48-erių miręs aktorius Jamesas Van Der Beekas dar kartą atkreipė visuomenės dėmesį į šią ligą.
Siekiant geriau suprasti ankstyvojo amžiaus storosios ir tiesiosios žarnos vėžį ir tai, kaip jauni žmonės gali sumažinti riziką, JAV leidinys „The Conversation“ paprašė situaciją paaiškinti virškinamojo trakto onkologo Christopherio Lieu ir vėžio tyrėjos Andreas Dwyer.
Kodėl vis daugiau jaunų žmonių serga kolorektaliniu vėžiu?
Mokslininkai nustatė daugybę veiksnių, susijusių su sparčiai didėjančiu jaunų žmonių sergamumu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, tačiau vieno aiškaus, viską paaiškinančio atsakymo kol kas nėra.
Gyvensenos ypatumai – dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas – siejami su ankstyvojo amžiaus kolorektaliniu vėžiu. Vis dėlto tai yra tik statistiniai ryšiai, ir dar nėra įrodyta, kad būtent šie veiksniai tiesiogiai lemia jauno amžiaus žmonių susirgimus.
Daugelis tyrėjų šiuo metu daug dėmesio skiria žarnyno mikrobiomui – sudėtingai mikroorganizmų ekosistemai žarnyne, kuri padeda virškinti maistą ir atlieka kitas svarbias organizmo funkcijas.
Kai žarnyno mikroflora išsibalansuoja – būklė vadinama disbioze – sutrinka įprasta jos veikla, atsiranda uždegimas ir kiti neigiami sveikatos padariniai, tarp jų ir padidėjusi vėžio rizika.
Kas didina storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką?
Be genetinių veiksnių, riziką susirgti storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu didina ir gyvenimo būdas.
Mityba užima labai svarbią vietą. Didesnė vėžio rizika siejama su gausiu raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimu bei nepakankamu skaidulų kiekiu racione. Alkoholis taip pat pripažįstamas vėžį sukeliančiu veiksniu – net mažiau nei vienas gėrimas per dieną gali padidinti bendrą vėžio riziką.
Riziką dar labiau didina rūkymas, nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas.
Koks yra jaunų žmonių sergamumo storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas?
Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar ankstyvojo amžiaus storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas skiriasi nuo tų, kuriems liga nustatoma vyresniame, po 50 metų, amžiuje.
Anksti nustatytas vėžys gali lemti labai gerus rezultatus – penkerių metų išgyvenamumas tuomet siekia net 80–90 procentų. Tačiau jeigu liga diagnozuojama išplitusi, kai vėžys jau metastazavęs į kitas kūno vietas, išgyvenamumas sumažėja iki maždaug 10–15 procentų.
Viename tyrime nustatyta, kad jauniems pacientams, kuriems diagnozuotas metastazavęs storosios žarnos vėžys, išgyvenamumo rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei sulaukusiems 50 metų ir vyresniems pacientams.
Kokie yra ankstyvieji storosios ir tiesiosios žarnos vėžio simptomai?
Dažniausi ankstyvojo amžiaus kolorektalinio vėžio požymiai ir simptomai yra kraujas išmatose, pilvo skausmai bei pakitęs tuštinimosi dažnis ar pobūdis. Šie simptomai gali pasireikšti ir kartu.
Dar vienas galimas požymis – nepaaiškinama anemija (mažas eritrocitų ar hemoglobino kiekis kraujyje). Visi šie ženklai yra rimti įspėjamieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Šių simptomų atsiradimas dar nereiškia, kad žmogus būtinai serga vėžiu, tačiau juos būtina aptarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti kolonoskopiją tolesniam ištyrimui.
Kaip vyksta storosios žarnos vėžio patikra?
Pirmasis žingsnis – pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu ir aptarti, kuris tyrimo metodas jums tinkamiausias. Svarbu nustatyti savo rizikos lygį, nes tai padeda suplanuoti patikrą, prevencines priemones ir gyvenimo būdo pokyčius, galinčius sumažinti kolorektalinio vėžio riziką.
Žmonės, kuriems nustatyta vidutinė rizika, paprastai neturi nei asmeninės, nei ryškios šeiminės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio ar polipų istorijos, taip pat nėra paveldimo vėžio sindromų ar uždegiminių žarnyno ligų. Tokiems asmenims galima taikyti įvairius patikros metodus: išmatų tyrimus, ieškančius paslėpto kraujo ar pakitusių ląstelių, bei vaizdinius tyrimus, leidžiančius apžiūrėti žarnyną.
Rekomenduojama vidutinės rizikos žmonėms pradėti tikrintis nuo 45 metų ir patikrą periodiškai kartoti iki maždaug 75 metų.
Didelės rizikos grupei priskiriami žmonės, turintys asmeninę ar šeiminę storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, paveldimo vėžio sindromų ar uždegiminių žarnyno ligų istoriją. Prie didesnės rizikos prisideda ir keli nepalankūs gyvenimo būdo veiksniai.
Tokiais atvejais rekomenduojamas vienintelis patikros metodas – kolonoskopija. Dažnai ją reikia atlikti anksčiau ir dažniau nei vidutinės rizikos asmenims.
Kaip sumažinti storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką?
Svarbiausia – informacija ir veiksmai. Pasikalbėkite su savo gydytoju apie asmeninę riziką, atsižvelgiant į jūsų amžių, šeimos istoriją bei bet kokius galimus simptomus. Tai padės pasirinkti tinkamiausią patikros būdą ir laiką.
Labai svarbu aktyviai rūpintis savo sveikata. Yra daugybė gyvenimo būdo veiksnių, kuriuos galima keisti ir taip sumažinti kolorektalinio vėžio riziką. Tarp jų – reguliarus fizinis aktyvumas, mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir skaidulų, bet mažai perdirbtos mėsos, bei sveiko kūno svorio palaikymas.
Ribojant ar visiškai atsisakant alkoholio ir nerūkantiems žmonėms kolorektalinio vėžio rizika taip pat mažėja.
Dalinkitės informacija su artimaisiais ir gydytojais. Tiksliai žinodami ir perduodami savo bei šeimos ligų istoriją (polipus, storosios ar tiesiosios žarnos vėžį), galite padėti gydytojams parinkti tinkamą patikros laiką ir būdą ne tik sau, bet ir savo vaikams, broliams, seserims bei tėvams.
Tokios informacijos pasidalijimas gali išgelbėti gyvybes.
