Tyrėjai pateikė įtikinamų įrodymų, kad depresija gali reikšti būsimos Parkinsono ligos arba Lewy kūnelių demencijos vystymąsi. Depresijos simptomai dažnai išryškėja dar kelerius metus iki to, kol pasimato akivaizdūs neurologinio susirgimo požymiai.
Danijos Orhuso universiteto mokslininkų komanda išanalizavo sveikatos įrašus, siekdama išsiaiškinti, ar šios neurologinės ligos turi ypatingą ryšį su depresija.
Klinikinis mokslininkas Christopheris Rohde su kolegomis lygino Parkinsono ligą ir Lewy kūnelių demenciją su trimis kitomis lėtinėmis ligomis, kurios taip pat stipriai veikia žmogaus kasdienį gyvenimą: reumatoidiniu artritu, lėtiniu inkstų nepakankamumu ir osteoporoze.
Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos rizika sergant Parkinsono liga ar Lewy kūnelių demencija buvo reikšmingai didesnė nei sergant kitomis minėtomis ligomis.
Dar daugiau – depresijos atvejų skaičius pradėjo ryškiai augti maždaug aštuonerius metus iki oficialios Parkinsono ligos ar Lewy kūnelių demencijos diagnozės ir išliko padidėjęs mažiausiai penkerius metus po jos nustatymo.
„Po Parkinsono ligos arba Lewy kūnelių demencijos diagnozės išliekantis didesnis depresijos dažnis pabrėžia būtinybę klinikinėje praktikoje būti ypač atidiems ir sistemingai tirti šių pacientų depresijos simptomus“, – rašo autoriai savo publikuotame straipsnyje.
Nors depresijos ryšys su Parkinsono liga ir Lewy kūnelių demencija jau seniai aprašomas, šis tyrimas detaliau nagrinėja laiko eigą ir naudoja kontrolinėms grupėms ne sveikus žmones, o kitomis lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Tai padeda atmesti plačiau suprantamą paaiškinimą, kad depresija galėtų būti vien tik gyvenimo su sunkia liga pasekmė.
Mokslininkai stebėjo 17 711 žmonių, kurie 2007–2019 m. laikotarpiu susirgo Parkinsono liga arba Lewy kūnelių demencija. Kiekvienam iš jų buvo parinkti lyginamieji asmenys: 19 556 reumatoidiniu artritu sergantys žmonės, 40 842 pacientai, turintys lėtinį inkstų nepakankamumą, ir 47 809 osteoporoze sergantys asmenys.
Stipriausias ryšys tarp depresijos ir neurologinio susirgimo pasireiškė Lewy kūnelių demencijos atveju. Tyrėjų nuomone, tai gali būti susiję su tuo, kaip ši liga veikia nuotaiką reguliuojančią smegenų chemiją, bei su tuo, jog Lewy kūnelių demencija dažnai progresuoja agresyviau nei Parkinsono liga.
Remiantis rezultatais, galima manyti, kad depresija atspindi ankstyvus smegenų pokyčius – pagrindinį neuronų persitvarkymą – vykstantį dar prieš aiškiai išryškėjant neurologinės ligos simptomams.
Šiame tyrime vidutinis amžius, kuriame buvo diagnozuota Parkinsono liga ar Lewy kūnelių demencija, buvo 75 metai. Tyrėjai siūlo, kad žmonėms, kuriems depresija pirmą kartą diagnozuojama vėlyvame amžiuje, reikėtų papildomai atlikti tyrimus dėl ankstyvų neurodegeneracijos požymių.
Įtraukdama kitas lėtines ligas, mokslininkų komanda sugebėjo bent iš dalies eliminuoti kitus veiksnius, galinčius paaiškinti depresijos atvejus. Kitaip tariant, parodyta, kad depresijos priežastis nėra vien tik gyvenimas su sunkia medicinine būkle.
„Mūsų išvados atitinka ankstesnių tyrimų rezultatus, kuriuose taip pat pastebėtas padidėjęs depresijos paplitimas ir naujų atvejų skaičius tiek prieš, tiek po Parkinsono ligos ir Lewy kūnelių demencijos diagnozės“, – rašo tyrėjai. „Tačiau daugumoje ankstesnių darbų, su nedidelėmis išimtimis, kontrolinėms grupėms buvo parenkami sveiki asmenys.“
„Mūsų palyginimas su kitomis lėtinėmis ligomis bent iš dalies leidžia atsižvelgti į negalią ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, susijusį su Parkinsono liga ir Lewy kūnelių demencija“, – priduria jie.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad, nors nustatytas ryšys yra stiprus, tokio tipo tyrimai neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės. Depresiją galėtų sukelti ir kiti veiksniai, susiję su šiomis ligomis, pavyzdžiui, miego sutrikimai, o ne pats neurologinis pažeidimas. Į tai turėtų būti atsižvelgiama būsimiuose tyrimuose.
Parkinsono liga paveikia daugiau kaip milijoną žmonių vien Jungtinėse Valstijose. Ši liga dažnai keičia nuotaiką, atmintį ir judesių kontrolę, nes žūsta dopaminą gaminantys neuronai. Lewy kūnelių demencija, pavadinta pagal baltymų sankaupas smegenyse, taip pat pažeidžia mąstymą, atmintį ir judėjimą ir, manoma, taip pat paliečia daugiau nei milijoną žmonių JAV.
Atsižvelgiant į tai, kad nei Parkinsono ligai, nei Lewy kūnelių demencijai šiuo metu nėra išgydančio gydymo, depresijos, kaip ankstyvo įspėjamojo ženklo, nustatymas gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti nedaug naudos teikiantis. Tačiau anksčiau pastebėjus neurologinį pažeidimą, galima greičiau suteikti pagalbą, pritaikyti geresnes gydymo strategijas ir sudaryti daugiau galimybių mokslininkams tirti šių ligų šaknis dar iki tol, kol jos visiškai įsitvirtina.
„Atsižvelgiant į tai, kad jau žinomi depresijos, pažinimo nuosmukio ir spartesnės ligos eigos ryšiai, ankstyvas depresijos nustatymas ir gydymas šiai pacientų grupei gali būti itin svarbus“, – rašo tyrėjai.
Jų teigimu, įprastinėje neurologinėje priežiūroje turėtų būti sistemingai vertinama pacientų psichikos sveikata. Tai leistų laiku pradėti antidepresinį gydymą arba taikyti kitas tinkamas intervencijas. Tyrimas publikuotas žurnale General Psychiatry.
