Minkštieji organai – inkstai – atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Jie pašalina iš organizmo skysčių perteklių ir medžiagų apykaitos atliekas, dalyvauja kraujospūdžio reguliavime. Inkstai taip pat reguliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir aktyvina D vitaminą.
Inkstų liga klastinga tuo, kad ilgą laiką gali visiškai nesukelti jokių simptomų. Tyrimų duomenimis, maždaug 275 000 Suomijos gyventojų nustatyta bent jau vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas.
Dažnai liga diagnozuojama atsitiktinai – matuojant padidėjusį kraujospūdį arba atlikus kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusią kreatinino koncentraciją.
Inkstų ligą gali išduoti ir šlapimo tyrimas, kuriame randama raudonųjų kraujo kūnelių ar baltymų. Sunkiai gydoma mažakraujystė taip pat gali būti paslėptos inkstų ligos požymis.
Ūminės inkstų pažaidos atveju inkstų funkcija staiga pablogėja per kelias valandas ar dienas. Dėl to organizme ima kauptis medžiagų apykaitos atliekos, sutrinka skysčių balansas, taip pat druskų ir rūgščių–šarmų pusiausvyra.
Labai svarbu laiku nustatyti inkstų nepakankamumą, nes jo progresavimą galima sulėtinti vaistais ir tinkama mityba. Gydymo tikslas – kiek įmanoma pristabdyti ligos eigą.
Ūminės inkstų pažaidos riziką didina vyresnis amžius, net ir lengvo laipsnio lėtinis inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, aterosklerozė, širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija.
Ūminį inkstų nepakankamumą gali sukelti skysčių stoka arba per žemas kraujospūdis, dėl kurio sumažėja inkstų kraujotaka. Tai dažnai siejama su vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, kraujavimu, sunkia infekcija, operacija ar širdies nepakankamumu.
Inkstų funkcijai pakenkti gali ir sutrikęs šlapimo nutekėjimas. Dažniausia priežastis vyrams – padidėjusi prostata, dėl kurios šlapimas ima kauptis šlapimo pūslėje ir vystosi šlapimo susilaikymas, pažeidžiantis inkstus. Staigų inkstų nepakankamumą gali sukelti ir įvairios pačių inkstų ligos.
Ūminio inkstų nepakankamumo simptomai
Pradinėse stadijose ūminis inkstų nepakankamumas dažniausiai būna visiškai besimptomis.
Galimi simptomai: sumažėjęs šlapimo kiekis, karščiavimas, kvėpavimo takų nusiskundimai, galvos skausmas, sąnarių skausmai ar maudimas, žemas kraujospūdis, organizmo dehidratacija (išsausėjimas).
Inkstų nepakankamumas diagnozuojamas atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus. Norint nustatyti pagrindinę ligos priežastį, dažnai reikia išsamesnių laboratorinių tyrimų ir ultragarsinio inkstų ištyrimo.
Ūminis inkstų nepakankamumas paprastai gydomas ligoninėje. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į jį sukėlusią priežastį. Jeigu pagrindinė nepakankamumo priežastis – skysčių stoka ir kraujospūdžio sumažėjimas, svarbiausia gydymo priemonė yra tinkama skysčių terapija ir skysčių trūkumo korekcija.
