Olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys sportininkai laikosi individualiai pritaikytų ir kruopščiai suplanuotų mitybos planų. Varžybų dieną svarbu ne tik tai, ką sportininkas valgo, bet ir kada tai daro, nes net ir nedidelės detalės gali turėti įtakos rezultatui.
Milano–Kortinos olimpinio kaimelio pagrindinėje valgykloje sportininkams siūlomi įvairūs meniu. Jie pritaikyti skirtingiems mitybos poreikiams, sporto šakoms bei kultūriniams įpročiams, kad kiekvienas atletas galėtų rasti jam tinkamiausią maistą.
Kasdien čia paruošiama įspūdingi kiekiai maisto. Pavyzdžiui, patiekiama apie 3000 kiaušinių ir maždaug 450 kilogramų makaronų patiekalų, kurie yra vieni populiariausių tarp sportininkų.
Elitiniai sportininkai sunaudoja gerokai daugiau energijos nei vidutinis žmogus. Plaukikas Michaelas Phelpsas yra teigęs, kad per dieną suvartodavo apie 10 tūkstančių kalorijų, o sprinteris Yohanas Blake’as yra sakęs, jog jo bėgimo paslaptis buvo net 16 sunokusių bananų per dieną.
Nors tokie mitybos kraštutinumai daugeliui žmonių nėra aktualūs, pagrindiniai aukščiausio lygio sportininkų mitybos principai gali būti pritaikomi ir kasdieniame gyvenime. Net ir nedideli pokyčiai gali padėti pagerinti savijautą, padidinti energiją ir prisidėti prie geresnės fizinės formos.
Jeigu sportuojate anksti ryte, prieš treniruotę verta bent šiek tiek užkąsti. Nedidelis užkandis gali suteikti organizmui reikalingos energijos ir padėti efektyviau pradėti dienos treniruotę.
Paprastas ir patogus pasirinkimas gali būti šaldytas banano ir žemės riešutų sviesto užkandis. Banano griežinėlius galima sudėti į keksiukų formeles, ant kiekvieno uždėti po šaukštelį žemės riešutų sviesto ir viską trumpam užšaldyti.
Pagrindinius pusryčius geriausia valgyti jau po rytinės treniruotės. Jie turėtų būti subalansuoti ir turėti tiek baltymų, tiek angliavandenių, kurie padėtų atkurti energijos atsargas ir prisidėtų prie raumenų atsistatymo.
Tam puikiai tinka glotnutis su išrūgų arba augalinės kilmės baltymų milteliais ir vaisiais. Taip pat dažnai rekomenduojamas priešuždegiminį poveikį turintis glotnutis iš raugintų vyšnių sulčių, ananasų, špinatų ir graikiško jogurto.
Po intensyvios treniruotės organizmui naudinga papildoma pagalba atsistatant. Tokiu atveju gali padėti raugintų vyšnių, mėlynių ar burokėlių sultys, kurios neretai įtraukiamos į sportininkų mitybos planus.
Manoma, kad šios sultys gali pagerinti riebalų apykaitą, sumažinti raumenų skausmą ir padėti organizmui greičiau atsigauti po fizinio krūvio. Dėl šių savybių jos vertinamos tiek profesionalių sportininkų, tiek aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių.
Intensyviai sportuojant organizmui gali prireikti šiek tiek daugiau geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties nei įprastai. Šios medžiagos svarbios kraujotakai, energijos gamybai ir bendram organizmo atsparumui.
Geležies turtingą maistą naudinga derinti su produktais, kuriuose gausu vitamino C. Pavyzdžiui, citrinų sultys, brokoliai, uogos ar paprika padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto įvairovę. Kuo spalvingesnė lėkštė, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas gaus įvairių vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
Todėl verta rinktis skirtingų spalvų vaisius ir daržoves bei stengtis, kad jų įvairovė keistųsi ir diena iš dienos. Į racioną verta įtraukti ne tik žalias, bet ir raudonas, oranžines bei geltonas daržoves ir vaisius.
Baltymai yra svarbi sportuojančio žmogaus mitybos dalis, tačiau svarbu nepersistengti. Geriausia juos gauti iš įvairių šaltinių – tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktų.
Per didelis baltymų kiekis mityboje gali padidinti organizmo skysčių netekimo, arba dehidratacijos, riziką. Todėl svarbu laikytis pusiausvyros ir rinktis subalansuotą mitybą.
Net ir aukščiausio lygio sporte maistas nėra vien tik energijos šaltinis. Valgymas gali būti malonus procesas, kuris suteikia ne tik reikalingų maistinių medžiagų, bet ir emocinį pasitenkinimą.
Todėl svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip jaučiamės valgydami. Maistas gali tapti ne tik sveikatos, bet ir kasdienio džiaugsmo šaltiniu.
