Tyrėjai Kinijoje žmogaus plaukuose aptiko galimą naują Parkinsono ligos biomarkerį.
Išanalizavę 60 Parkinsono liga sergančių pacientų plaukų mėginius ir palyginę juos su panašaus amžiaus sveikų žmonių mėginiais, mokslininkai užfiksavo ryškų skirtumą.
Dar nepublikuotame straipsnyje teigiama, kad Parkinsono liga sergančių pacientų plaukuose nustatyta gerokai mažesnė geležies ir vario koncentracija, tačiau padidėję mangano ir arseno kiekiai.
Tyrimo autoriai, kurių komandai vadovavo Hebei universiteto biologas Ming Li, mano, kad šis atradimas turi „didelį diagnostinį potencialą nustatant Parkinsono ligą“.
Patikimą, bet neinvazinį Parkinsono ligos diagnostikos būdą iki šiol rasti buvo sudėtinga. Kai kurie krauju pagrįsti biomarkeriai pastaraisiais metais atrodo daug žadantys, tačiau žmogaus plaukai – tai visiškai naujas tyrimų objektas, turintis ypatybių, kurių kraujyje nėra.
Žinoma, kad plaukai kaupia sunkiuosius metalus, patenkančius su maistu ar iš aplinkos. Skirtingai nei seilės, prakaitas, kraujas, šlapimas ar išmatos, plaukai gali „užfiksuoti“ ilgesnį mūsų sveikatos istorijos laikotarpį.
Tikrosios Parkinsono ligos priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau ankstesni tyrimai sieja šią ligą su sutrikusia žarnyno mikrobiota ir nesveika mityba, pavyzdžiui, gausiu itin perdirbto maisto vartojimu. Taip pat daugėja įrodymų, kad ši neurodegeneracinė liga glaudžiai susijusi su aplinkos teršalais, tokiais kaip pesticidai.
Jei kuri nors iš šių grandžių ima strigti, plaukai gali „išduoti“ pokyčius.
Atlikdami papildomus eksperimentus su pelių modeliais, Li ir jo kolegos taip pat nustatė sumažėjusį geležies kiekį plaukuose, ir šis pokytis glaudžiai siejosi su žarnyno veiklos sutrikimais.
Pelėms, kurioms buvo sukelta Parkinsono ligą primenanti būklė, žarnyno barjeras atrodė pažeistas. Genai, atsakingi už geležies pasisavinimą žarnyne, buvo mažiau aktyvūs, o genai, susiję su mikroorganizmų gebėjimu įsisavinti geležį, – suaktyvėję. Tai galėjo lemti bendrą geležies trūkumą visame organizme.
Žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, žarnyno bakterijų pokyčiai pastebimi dar gerokai prieš oficialią diagnozę. Kaip ir kitų neurologinių ligų atveju, vis labiau aiškėja, kad Parkinsono liga grindžiama glaudžia žarnyno ir smegenų tarpusavio sąveika. Galbūt mūsų plaukai tarsi „klausosi“ šio dialogo ir laike išsaugo jo pėdsakus.
Geležies trūkumas plaukuose buvo pats nuosekliausias ir ryškiausias pokytis tiek žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, tiek pelių modeliuose.
Mokslininkų komanda teigia, kad ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir geležies apykaitą reguliuojančių genų yra esminis įrodymas, jog šios sistemos yra tarpusavyje susijusios, kai vystosi Parkinsono ligą primenanti patologija.
Padidėjęs arseno kiekis plaukuose taip pat vertas išsamesnių tyrimų, nes tai gali būti susiję su aplinkos poveikiu. Nors tyrimas santykinai nedidelis, nustatyta, kad Parkinsono liga sergantys asmenys dažniau vartojo gyvūnų subproduktus ir jūros gėrybes, kurios gali turėti daugiau arseno.
„Apibendrinę visus rezultatus, siūlome, kad geležies kiekio sumažėjimas plaukuose gali būti susijęs su Parkinsono liga sergančių pacientų virškinamojo trakto funkcijos sutrikimais, ką rodo ir daugelis kitų tyrimų, taip pat su žarnyno mikrobiotos disbalansu, kuriam būdingas padidėjęs gebėjimas pasisavinti geležį“, – rašo autoriai.
Gauti duomenys dera su 2025 m. atlikta apžvalga, kurioje išanalizavus turimą literatūrą padaryta išvada, kad Parkinsono liga siejasi su sutrikusia geležies apykaita smegenyse, kraujyje ir žarnyne.
Vis dėlto, norint patvirtinti šį dėsningumą, reikia atlikti didesnio masto tyrimus, įtraukiant daugiau dalyvių, ir nuodugniau ištirti mechanizmus, jungiančius geležies trūkumą ir Parkinsono ligą.
Neatmestina, kad ateityje pakaks paprasto plaukų sruogos mėginio, kad būtų galima nustatyti šią sisteminę organizmo pusiausvyros griūtį.
