Gudobelės vaisiai gali būti oranžinės, ryškiai raudonos ar sodrios rubino spalvos, o rinkti juos dažniausiai galima nuo rugsėjo iki spalio. Tai ne tik dekoratyvūs, bet ir vertingi vaisiai, tinkami tiek maistui, tiek gydomiesiems tikslams. Svarbu žinoti, kurios rūšys tinkamos vartoti ir kaip tinkamai paruošti jų produktus.
Dažniausiai pasitaiko smulkūs, ryškiai raudoni paprastosios ir vienasėklės gudobelės vaisiai. Valgomi ir skiautėtinalapės gudobelės vaisiai – jie didesni, sodrios rubino spalvos. Taip pat tinkami vartoti kai kurių kitų rūšių vaisiai, ypač kilę iš Viduržemio regiono ar Šiaurės Amerikos. Jų minkštimas dažnai būna sultingesnis ir malonaus skonio.
Maistui bei gydymui paprastai tinka dauguma natūralių, nesukultūrintų rūšių. Tuo tarpu dekoratyvinės, selekcinės gudobelės gali turėti mažiau veikliųjų medžiagų, o kai kurių jų vaisiai apskritai nėra skirti vartoti. Todėl rinkti reikėtų tik gerai atpažįstamas ir patikimas rūšis.
Gudobelės sunoksta nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Perdirbimui jos skinamos visiškai prinokusios – uogos turi būti sodrios spalvos, tvirtos, sveikos ir nepažeistos kenkėjų. Tik kokybiška žaliava užtikrina gerą skonį ir vertingas savybes.
Vienas populiariausių būdų panaudoti gudobeles – virti uogienę. Nuplautas ir nusausintas uogas reikia sutrinti, įpilti šiek tiek vandens ir virti, kol suminkštės. Kadangi vaisiuose daug sėklyčių, masę būtina pertrinti per sietelį. Į tyrę dedamas cukrus pagal skonį ir viskas verdama iki norimos konsistencijos, tuomet supilstoma į sterilizuotus stiklainius.
Iš gudobelių galima pasigaminti ir gardų užtepą blynams ar vafliams. Sutrynus uogas su cukrumi, pertrynus per sietelį ir pagardinus medumi bei kakava, gaunama aromatinga masė. Ji laikoma šaldytuve ir suvartojama per kelias dienas.
Ne mažiau populiarus ir gudobelių likeris. Žievelės bei sėklyčių likučiai užpilami cukrumi ir alkoholiu, laikomi tamsioje vietoje apie mėnesį, retkarčiais suplakant. Vėliau skystis nukošiamas ir supilstomas į butelius. Iš džiovintų žievelių ir prieskonių galima ruošti ir aromatingą arbatą.
Arbata gaminama ir iš džiovintų vaisių. Keletą šaukštų džiovintų gudobelių užplikoma ar trumpai paverdama vandenyje. Toks gėrimas tradiciškai vartojamas kaip raminanti priemonė, ypač prieš miegą, pagardinant medumi.
Gudobelė laikoma vienu svarbiausių vaistinių augalų, ypač vertinamu dėl poveikio širdžiai ir kraujotakai. Ji gali padėti stiprinti širdies raumenį, normalizuoti ritmą, palaikyti kraujospūdžio pusiausvyrą ir gerinti bendrą savijautą. Tačiau poveikis paprastai pasireiškia palaipsniui, todėl vartojimas turi būti nuoseklus.
Iš vaisių taip pat ruošiama tinktūra. Šviežios uogos smulkinamos, užpilamos alkoholiu ir laikomos kelias savaites tamsioje vietoje. Vėliau skystis nukošiamas ir vartojamas mažomis dozėmis, užgeriant vandeniu.
Svarbu nepamiršti, kad gudobelės preparatų nereikėtų vartoti kartu su gydytojo paskirtais širdies vaistais nepasitarus su specialistu. Nors tai natūrali priemonė, jos poveikis gali būti stiprus, todėl atsakingas vartojimas yra būtinas.
