Vis dažniau kalbama apie tai, kad šiuolaikinė aplinka daro didelę įtaką vaikų sveikatai ir raidai. Nauji tyrimai rodo, jog pavojų gali kelti ne tik akivaizdūs toksinų šaltiniai, bet ir įprastos, kasdien namuose naudojamos priemonės – dezinfekantai, valikliai ar baldų užpildai su ugniai atspariomis medžiagomis.
Naujas tyrimas susiejo plačiai paplitusius buitinius chemikalus su smegenų ląstelių, atsakingų už mielino – apsauginio nervinių skaidulų apvalkalo – formavimą, pažeidimu. Pavojingiausiomis įvardytos medžiagos, esančios dezinfekcijos priemonėse ir ugniai atspariuose gaminiuose.
Tyrimą atliko Case Western Reserve universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai. Jie nustatė, kad du junginių tipai – ketvirtiniai amonio junginiai (QACs) ir fosfororganiniai antipirenai – selektyviai kenkia oligodendrocitams. Šios ląstelės ir gamina mieliną. Kai mielino sluoksnis pažeidžiamas ar sutrinka jo formavimasis, nerviniai impulsai perduodami lėčiau arba su trikdžiais. Tokie procesai siejami su įvairiomis neurologinėmis ligomis, įskaitant išsėtinę sklerozę.
Ketvirtiniai amonio junginiai plačiai naudojami dezinfekciniuose purškikliuose, servetėlėse, burnos skalavimo skysčiuose, plaukų kondicionieriuose ir skalbinių minkštikliuose. Fosfororganiniai antipirenai dedami į baldus, elektronikos prietaisus ir tekstilę, kad gaminiai atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus.
Mokslininkai išbandė daugiau kaip 1800 cheminių medžiagų, su kuriomis žmonės susiduria kasdieniame gyvenime. Iš jų 292 pasirodė esančios toksiškos oligodendrocitams. Labiausiai paplitę ir pavojingiausi buvo būtent ketvirtiniai amonio junginiai ir fosfororganiniai antipirenai.
Laboratoriniai tyrimai su ląstelių kultūromis, žmogaus smegenų organoidais ir pelių smegenų vystymosi modeliais parodė, kad ketvirtiniai amonio junginiai sukelia oligodendrocitų žūtį, o fosfororganiniai antipirenai trukdo šioms ląstelėms subręsti ir formuoti funkcinį mieliną.
Pagrindinė tyrimo autorė Erin Kon pažymėjo, kad oligodendrocitai pasirodė esantys gerokai jautresni šioms medžiagoms nei kiti smegenų ląstelių tipai.
Kodėl tai ypač pavojinga vaikams?
Didžiausią nerimą kelia poveikis vaikų sveikatai. Oligodendrocitai intensyviai vystosi nuo gimimo iki suaugusio amžiaus, todėl vaikų smegenys daug ilgiau išlieka jautrios žalingam cheminių medžiagų poveikiui.
Analizuojant JAV nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos duomenis paaiškėjo, kad antipirenų skilimo produktai buvo aptikti 100 % tirtų vaikų. Be to, didesnė šių medžiagų koncentracija siejosi su didesniais mokymosi sunkumais.
Pandemijos poveikis: dar daugiau dezinfekcijos priemonių
COVID-19 pandemija dar labiau paaštrino problemą. Dėl masiškai naudojamų dezinfekantų, kai kuriais duomenimis, ketvirtinių amonio junginių kiekis žmonių kraujyje padvigubėjo. Šios medžiagos geba prasiskverbti pro hematoencefalinį ir placentos barjerus.
Mokslininkai pabrėžia, kad laboratorijose stebimos, oligodendrocitus pažeidžiančios koncentracijos atitinka prognozuojamus šių medžiagų lygius vaikų kraujyje. Be to, atkreipiamas dėmesys į patalpų oro kokybę – cheminiai junginiai iš valiklių ir interjero detalių gali kauptis ant paviršių ir lėtai išsiskirti į orą mėnesių ar net metų bėgyje.
Mokslininkų ir reguliuotojų įžvalgos
Tyrimo vadovas profesorius Paulas Tesaras pabrėžė, kad buitinių chemikalų poveikis oligodendrocitams gali būti nuvertintas kaip galimas veiksnys, prisidedantis prie neurologinių ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę, išsivystymo.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad šiame tyrime naudotas didelio pralaidumo (aukšto produktyvumo) cheminis skenavimas yra pirmasis žingsnis nustatant potencialiai pavojingas medžiagas. Tačiau kartu pabrėžiama, jog būtini ilgalaikiai tyrimai, siekiant įvertinti cheminių medžiagų poveikį vaikų ir suaugusiųjų smegenims.
Pasak mokslininkų, ateityje reikėtų stebėti cheminių medžiagų kiekius smegenyse tiek vaikystėje, tiek suaugus, ir tirti, kokios trukmės bei intensyvumo poveikis gali sukelti ar pasunkinti ligas. Taip pat svarbu suprasti, ar lėtinis, žemo lygio poveikis nesukelia kaupiamosios žalos, kurios ūmūs laboratoriniai bandymai neparodo.
Kaip sumažinti riziką namuose?
Specialistai rekomenduoja rinktis valymo priemones be ketvirtinių amonio junginių ir, kai įmanoma, naudoti alternatyvas – actą, vandenilio peroksidą ir kitas saugesnes priemones.
Norint sumažinti fosfororganinių antipirenų poveikį, patariama: rinktis baldus ir čiužinius, pažymėtus užrašu „be ugniai atsparių medžiagų“, reguliariai atlikti drėgną valymą ir vėdinti patalpas, kruopščiai valyti dulkes, kuriose linkę kauptis toksinai.
Tyrimai rodo, kad naminių gyvūnų organizmuose taip pat aptinkama pavojingų medžiagų, nes jie – kaip ir vaikai – daugiau laiko praleidžia ant grindų ir kilimų, kur susikaupia didžiausias dulkių ir cheminių junginių kiekis.
Vis dažniau diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, išsėtinė sklerozė ir kitos neurologinės ligos leidžia manyti, kad jų vystymąsi lemia ne vien genetika. Mokslininkai neatmeta, kad dalis iki šiol „trūkstamų grandžių“ gali būti susijusi su kasdien naudojama buitine chemija.
Nauji duomenys pabrėžia būtinybę griežčiau kontroliuoti produktų, kuriuos kasdien atsinešame į savo namus, sudėtį – ypač tuomet, kai kalbama apie vaikų sveikatą ir ilgalaikę smegenų raidą.
