Nors žmonių biologiniai poreikiai yra panašūs, asmens higienos įpročiai gali labai skirtis. Vieni maudosi duše kasdien, kiti apsiriboja dviem kartais per savaitę, o dar kai kurie gali ilgą laiką visai pamiršti higieną. Kuris požiūris šiuo atveju teisingas?
Nors gali pasirodyti keista, kasdienis maudymasis duše gali neigiamai paveikti odos būklę. Dauguma dermatologų rekomenduoja praustis kas antrą dieną arba du–tris kartus per savaitę. Žinoma, asmens higiena yra labai svarbi, tačiau dažniausiai kasdienės vandens procedūros nėra būtinos. Panagrinėkime, kaip dažnai per savaitę verta maudytis.
Dermatologų rekomendacijos nereiškia, kad turite drastiškai sumažinti maudymosi duše dažnį. Kiekvieno žmogaus oda yra individuali, be to, jos būklė gali keistis priklausomai nuo metų laiko. Pavyzdžiui, žiemą oda gali tapti labai sausa, o pernelyg dažnas maudymasis dar labiau paaštrina šią problemą, sukeldamas skilinėjimą. Tuo pat metu vasarą kasdienis dušas gali būti būtinas.
Kadangi nėra griežtų taisyklių, kas tiksliai laikoma „per dažnu“ maudymusi, labai svarbu stebėti savo kūną ir mokėti atpažinti jo poreikius.
Yra keli požymiai, rodantys, kad maudotės per dažnai: niežulys, sausa, besilupanti oda, paūmėjusios odos ligos, tokios kaip egzema ar psoriazė, silpni, sausi ir lūžinėjantys plaukai.
Problema ta, kad dažnas prausimasis nuplauna natūralų apsauginį odos riebalų sluoksnį. Dėl to oda išsausėja, gali prasidėti uždegimai ar išsivystyti egzema.
Jeigu sergate tokiomis odos ligomis kaip psoriazė, dažnos vandens procedūros gali netgi išprovokuoti ligos paūmėjimą. Be to, pernelyg dažnai prausiantis galima pašalinti iš odos „naudingąsias“ bakterijas, kurios saugo nuo infekcijų; jų netekus, infekcijų rizika padidėja.
Kas nutinka, jei maudotės per retai?
Visame kūne išsidėstę prakaito liaukos išskiria prakaitą reaguodamos į perkaitimą, stresą, hormoninius pokyčius ar fizinį krūvį. Pats prakaitas beveik neturi kvapo, tačiau, jam sąveikaujant su odos bakterijomis, gali atsirasti nemalonus kvapas.
Kuo ilgiau nesimaudote, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras aštrus kūno kvapas ir ims sparčiai daugintis patogeniniai mikroorganizmai.
Higienos stoka lemia negyvų odos ląstelių, nešvarumų ir prakaito kaupimąsi. Dėl to gali atsirasti spuogų, taip pat pablogėti tokios ligos kaip psoriazė, dermatitas ar egzema.
Didelis kenksmingų bakterijų kiekis ant odos padidina odos infekcijų riziką. Dėl to gali išsivystyti sunkus dermatitas, kai dėl nepakankamo odos valymo atsiranda dėmių, paraudimų ir šerpetojančių plotų.
Požymiai, kad maudotės per retai: jaučiate nemalonų kūno kvapą, atsiranda spuogų, paūmėja odos ligos, tokios kaip egzema, psoriazė ar dermatitas, pasireiškia odos infekcijos, pastebite patamsėjusias ar pleiskanojančias odos vietas.
Higiena atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų sveikatai, todėl būtina atrasti individualų, jūsų kūnui tinkantį prausimosi režimą, kuris nekenktų odai ir bendrai savijautai.
