Esame pratę stresą laikyti kažkuo laikinu: sudėtingu projektu, konfliktu, nuovargiu. Tačiau organizmui stresas nėra emocija, o biocheminis procesas. Kai jis tampa lėtinis, kūnas persijungia į išgyvenimo režimą.
„Šiame režime prioritetas nėra grožis ar jaunystė, o energijos išsaugojimas. Būtent todėl ilgalaudė įtampa senina greičiau, nei rodo kalendorius“, – sako gydytoja, estetinės kosmetologijos specialistė Anastasija Pantus.
Kai nerimas virsta fiziologija
Bet koks stresas skatina kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą. Trumpuoju laikotarpiu tai naudinga: pagerėja susikaupimas, pagreitėja reakcija, organizmas mobilizuojasi. Tačiau jei įtampa nesibaigia, padidėjęs kortizolio kiekis tampa nuolatiniu fonu.
„Lėtinis padidėjęs kortizolio lygis palaipsniui keičia medžiagų apykaitą. Mažėja kolageno sintezė, stiprėja baltymų irimas, sutrinka jautrumas insulinui, didėja uždegimo lygis. Organizmas pradeda eikvoti resursus greičiau, nei spėja juos atkurti“, – aiškina Anastasija Pantus.
Išoriškai tai atrodo kaip „staigus pasenimas“: pastebite papilkėjusį veido atspalvį, paburkimą, smulkių raukšlelių atsiradimą, bendrą odos stangrumo sumažėjimą. Ir stebitės: kas su manimi vyksta?
Oda – hormonų pusiausvyros veidrodis
„Kortizolis tiesiogiai veikia odą. Jis slopina fibroblastų – ląstelių, gaminančių kolageną – aktyvumą. Tuo pačiu stiprėja glikacijos procesai, dėl kurių kolageno skaidulos praranda elastingumą“, – pabrėžia specialistė.
Be to, lėtinis stresas neigiamai veikia kraujagysles – didėja jų pralaidumas, sutrinka limfos nutekėjimas. Veidrodyje tada matome patinusį, pavargusį veidą ir dar – išberiančią odą, nes ji tampa hiperjautri.
Jeigu net po savaitgalio ar atostogų atrodote taip, lyg dirbtumėte dieną naktį, o įprasta odos priežiūra „nebeveikia“, priežastis gali būti ne kosmetikoje, o hormonų pusiausvyros sutrikimuose.
Medžiagų apykaita išsekimo režime
Lėtinis stresas veikia ne tik odą. Dėl kortizolio poveikio organizmas pradeda taupyti energiją ir kaupti ją riebaliniame audinyje, ypač pilvo srityje. Taip atsiranda tos „išdavikiškos“ riebalų sankaupos.
Tuo pat metu mažėja ląstelių jautrumas insulinui. Tai sudaro prielaidas atsirasti atsparumui insulinui ir lėtiniam uždegimui.
„Uždegimas yra vienas pagrindinių priešlaikinio senėjimo veiksnių. Jis spartina kolageno irimą, blogina kraujagyslių funkciją ir lėtina audinių regeneraciją“, – teigia Anastasija.
Galite nuolat jaustis pavargę, net jei, rodos, „nieko ypatingo nevyksta“. Tai signalas, kad vidiniai resursai eikvojami greičiau nei atkuriami.
Nervų sistema ir miegas: užburtas ratas
Lėtinis stresas trikdo serotonino ir melatonino gamybą. Užmigti darosi vis sunkiau. O kai vis dėlto pavyksta užsnūsti, miegas būna neramus, paviršutiniškas. Ryte nejaučiate žvalumo.
Be gilaus miego neįsijungia pilnaverčiai atsistatymo procesai, mažėja augimo hormono gamyba, neįvyksta pilna detoksikacija. Dėl to senstama greičiau.
Kaip suprasti, kad organizmas jau veikia išsekimo režimu?
Signalai kaupiasi pamažu: nuolatinis nuovargio jausmas rytais, užmigimo sunkumai, svorio augimas nekeičiant mitybos, sumažėjęs odos elastingumas, dažni uždegiminiai procesai, plaukų ir nagų lūžinėjimas.
Visi šie požymiai gali rodyti, kad gyvenate ant išsekimo ribos. Svarbu suprasti, jog tai nėra „normali suaugusio žmogaus būsena“, o adaptacinių galimybių išsekimo simptomai.
Grįžimas iš išgyvenimo režimo
Kaip pakeisti situaciją?
Pirmas žingsnis – atkurti paros ritmus. Geriausia eiti miegoti iki 23 valandos. Prieš miegą reikėtų išjungti ekranus ir ryškią šviesą – socialiniai tinklai palauks. Naudinga išeiti į trumpą pasivaikščiojimą, pasiklausyti ramios muzikos, paskaityti popierinę knygą.
Meditacija ir kvėpavimo praktikos mažina nerimą ir įtampą, padeda stabilizuoti vidinę būseną.
Kartais prireikia nervų sistemą stiprinančių maistinių medžiagų ar preparatų, tačiau prieš vartojant bet kokius medikamentus būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Sudėtingesnėse situacijose padeda darbas su psichologu.
Jaunystė – tai ne tik įrašas pase. Tai organizmo gebėjimas atsinaujinti. Jeigu kūnas nuolat gyvena nerimo režimu, jis sensta greičiau. Tačiau vos tik atgavus kokybišką miegą ir vidinę pusiausvyrą, organizmas pamažu išeina iš išsekimo režimo.
