Migrenos priepuolis – tai kur kas daugiau nei paprastas stiprus galvos skausmas. Tai sekinanti neurologinė būklė, kuri be intensyvaus skausmo gali sukelti pykinimą, vėmimą, padidėjusį jautrumą šviesai ir garsui. Nors ši liga paplitusi visame pasaulyje, daugelis žmonių vis dar nepakankamai supranta, kaip vystosi migrenos priepuolis.
Specialistai išskiria keturias aiškias migrenos fazes. Jas atpažinus, galima greičiau sureaguoti į pirmuosius simptomus ir veiksmingiau valdyti skausmą. Kiekviena fazė pasižymi skirtingais požymiais ir reikalauja skirtingo požiūrio.
Pirmoji fazė vadinama įspėjamąja arba prodromine. Ji gali prasidėti likus 24–48 valandoms iki stipraus galvos skausmo. Šiuo laikotarpiu organizmas tarsi siunčia signalus apie artėjantį priepuolį.
Ši fazė siejama su pagumburio veikla – smegenų sritimi, atsakinga už kūno temperatūros, apetito, nuotaikos ir miego reguliavimą. Migrenos metu pagumburis gali suaktyvėti neįprastai, o tai paveikia ir kitas smegenų dalis. Dėl to atsiranda sunkumų susikaupti, maisto potraukiai, dirglumas ar miego sutrikimai.
Antroji fazė yra aura, kurią patiria maždaug trečdalis sergančiųjų migrena. Aura – tai laikini neurologiniai simptomai, galintys paveikti regėjimą, kalbą ar jutimus. Dažniausiai pasireiškia regos sutrikimai.
Žmogus gali matyti žybsinčias šviesas, banguojančias linijas ar akluosius plotus regos lauke. Kartais atsiranda veido ar galūnių tirpimas, dilgčiojimas, retesniais atvejais – kalbos sutrikimai. Manoma, kad šiuos reiškinius sukelia lėtai per smegenų žievę plintanti elektrinio aktyvumo banga, laikinai sutrikdanti tam tikrų sričių veiklą.
Trečioji fazė – galvos skausmas. Šiuo laikotarpiu dažniausiai jaučiamas pulsuojantis, tvinkčiojantis skausmas, kuris gali trukti nuo keturių iki 72 valandų, jei nėra gydomas. Skausmą dažnai lydi pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai bei garsui.
Migrenos metu suaktyvėja skirtingi smegenų tinklai. Kai suaktyvėja pailgosios smegenys, gali pasireikšti stiprus pykinimas. Taip pat į procesą įsitraukia trišakis nervas, atsakingas už veido jutimus, o jo aktyvumas lemia tam tikrų cheminių medžiagų išsiskyrimą, kurias smegenys suvokia kaip skausmą.
Viena iš tokių medžiagų yra baltymas, vadinamas su kalcitonino genu susijusiu peptidu. Kai kurie šiuolaikiniai migrenos gydymo vaistai blokuoja šį baltymą ir taip sumažina skausmo intensyvumą. Tai rodo, kad migrena yra sudėtingas biologinis procesas, o ne tik paprastas galvos skausmas.
Ketvirtoji fazė – po priepuolio laikotarpis, dar vadinamas migrenos pagiriomis. Net ir pasibaigus skausmui žmogus gali jaustis pavargęs, išsekęs, jam gali būti sunku susikaupti. Tai laikotarpis, kai smegenys palaipsniui grįžta į įprastą veiklą.
Migrenos valdymas prasideda nuo savęs pažinimo. Jei žmogus atpažįsta įspėjamuosius simptomus, jis gali anksčiau pradėti gydymą ar skirti laiko poilsiui. Kai kuriems žmonėms tinkamai parinkti vaistai, vartojami auros ar ankstyvoje skausmo fazėje, gali sumažinti priepuolio stiprumą ar net užkirsti kelią jo vystymuisi.
Jei priepuoliai kartojasi dažnai, pavyzdžiui, daugiau nei keturis kartus per mėnesį, gali būti svarstomas profilaktinis gydymas. Tokiu atveju skiriami kasdien vartojami arba leidžiami vaistai, padedantys sumažinti bendrą priepuolių dažnį ir intensyvumą.
Svarbu nepamiršti ir atsigavimo laikotarpio. Per anksti grįžus prie intensyvios veiklos, gali prasidėti naujas priepuolis dar nepasibaigus ankstesniam. Toks persidengimas apsunkina gydymą ir gali dar labiau pabloginti savijautą.
Migrenos metu taip pat gali pasireikšti svaigulys, kaklo skausmas ar zvimbimas ausyse. Jei simptomai neįprasti ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau suprasdami migrenos fazes ir jų požymius, galite veiksmingiau pasiruošti priepuoliams ir sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
