Kariesas yra viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, įvairios burnos ertmės ligos kamuoja milijardus žmonių, o nuolatinių dantų kariesas laikomas dažniausia jų forma. Specialistai aiškina, kodėl pradeda irti dantų emalis, kokie veiksniai didina riziką ir kokie ankstyvieji požymiai leidžia problemą pastebėti dar prieš atsirandant skausmui.
Kariesas – tai laipsniškas kietųjų danties audinių irimas, kurį sukelia rūgštys. Šis procesas prasideda tada, kai bakterijos, esančios dantų apnašose, skaido maiste esančius cukrus ir paprastuosius angliavandenius. Pirmiausia pažeidžiamas emalis – kietasis išorinis danties sluoksnis.
Pradinėje stadijoje pakitimai dar gali būti grįžtami, jei laiku imamasi tinkamų priemonių. Tačiau jei procesas nesustabdomas, pažeidimas plinta giliau į dentiną. Ilgainiui kariesas gali pasiekti danties pulpą ir sukelti uždegimą bei stiprų skausmą.
„FDI World Dental Federation“ specialistai pabrėžia, kad kariesas neatsiranda staiga. Tai daugelio veiksnių sąveikos rezultatas, susijęs su bakterinėmis apnašomis, dažnu cukraus vartojimu ir nepakankama burnos higiena. Kiekvienas iš šių veiksnių gali sustiprinti neigiamą poveikį dantų emaliui.
Viena pagrindinių karieso priežasčių yra dantų apnašų kaupimasis. Ant dantų paviršiaus kasdien susidaro bakterinė bioplėvelė. Jei ji nėra reguliariai pašalinama dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu, bakterijos pradeda aktyviai gaminti rūgštis, kurios ardo emalį.
Didelę įtaką karieso vystymuisi turi ir dažnas cukraus vartojimas. Pavojų kelia ne tik suvalgomų saldumynų kiekis, bet ir jų vartojimo dažnumas. Dažnas užkandžiavimas palaiko rūgščią terpę burnoje ir skatina emalio demineralizaciją.
Ne mažiau žalingi yra saldūs ir rūgštūs gėrimai. Gazuoti gėrimai, parduotuvėse parduodamos sultys ar energiniai gėrimai dažnai turi daug cukraus ir rūgščių. Dėl to jie gali stipriai paveikti dantų paviršių ir pagreitinti emalio irimą.
Svarbų vaidmenį atlieka ir kasdienė burnos higiena. Jei dantys valomi per retai arba netaisyklingai, apnašos kaupiasi tarpdančiuose ir ant kramtomųjų paviršių. Tokiose vietose bakterijoms sudaromos palankios sąlygos daugintis.
Karieso rizika taip pat didėja sumažėjus seilių sekrecijai. Seilės neutralizuoja rūgštis ir padeda atkurti emalio mineralus. Kai burna išsausėja, pavyzdžiui, dėl tam tikrų vaistų vartojimo ar dehidratacijos, šis natūralus apsauginis mechanizmas silpnėja.
Tam tikrais atvejais papildomą riziką gali sukelti ir ortodontiniai aparatai. Breketai, retaineriai ar labai glaudžiai išsidėstę dantys apsunkina kasdienę burnos higieną. Tokiose situacijose atsiranda sunkiau išvalomų vietų, kuriose gali kauptis apnašos.
Didelę reikšmę turi ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai pas odontologą. Specialistai rekomenduoja bent kartą per pusmetį atlikti burnos ertmės apžiūrą. Tokie vizitai leidžia aptikti kariesą ankstyvoje stadijoje, kai gydymas būna paprastesnis.
Pradinėse stadijose kariesas dažniausiai nesukelia skausmo, todėl daugelis žmonių jo nepastebi. Vis dėlto yra tam tikrų požymių, kurie gali signalizuoti apie prasidedančius pakitimus. Vienas pirmųjų požymių – balti ar kreidos spalvos ploteliai ant emalio.
Taip pat gali atsirasti padidėjęs jautrumas šalčiui, karščiui ar saldumui. Kai kuriais atvejais krūminių dantų vagelės pradeda tamsėti. Kartais liežuviu galima pajusti šiek tiek šiurkštesnį danties paviršių.
Kai kariesas progresuoja, pakitimai tampa aiškiau matomi. Dantis gali pakeisti spalvą, atsiranda mažos ertmės ar vadinamosios skylutės. Tuo metu dažniau pasireiškia skausmas, ypač reaguojant į temperatūros pokyčius ar spaudimą.
Jei kariesas pastebimas ankstyvoje stadijoje, procesą dar galima sustabdyti. Tokiu atveju naudojamos remineralizuojančios priemonės, pavyzdžiui, fluoridų turintys geliai ar specialios pastos. Taip pat gali būti atliekama profesionali burnos higiena.
Tačiau jei dantyje jau susiformavo ertmė, reikalingas gydymas. Odontologas pašalina pažeistus audinius ir atstato dantį plombinėmis medžiagomis. Tokiu būdu sustabdomas tolesnis ligos progresavimas.
Specialistai pabrėžia, kad geriausias būdas kovoti su kariesu yra profilaktika. Reguliarus dantų valymas du kartus per dieną, tarpdančių siūlo naudojimas ir subalansuota mityba gali reikšmingai sumažinti riziką.
Taip pat svarbu riboti cukraus vartojimą ir vengti nuolatinio užkandžiavimo. Reguliarūs apsilankymai pas odontologą leidžia anksti pastebėti pakitimus ir laiku imtis veiksmų.
Kariesas nėra staigi liga – jis vystosi palaipsniui. Ankstyvieji jo požymiai dažnai lieka nepastebėti tol, kol atsiranda skausmas. Todėl rūpinimasis burnos higiena ir nuolatinė dantų priežiūra padeda ilgus metus išsaugoti sveiką šypseną.
