Senovės graikų ir romėnų gydytojai daug dėmesio skyrė ilgaamžiškumo ir sveikos senatvės klausimams. Nors jų laikais medicina dar tik formavosi, daugelis to meto patarimų stebina savo paprastumu ir aktualumu net šiandien. Jie tikėjo, kad sveikata priklauso ne tik nuo gydymo, bet ir nuo kasdienių žmogaus įpročių.
Vienas svarbiausių principų buvo saikas. Garsus graikų gydytojas Hipokratas mokė, kad per didelis maisto kiekis, nuolatinis persivalgymas ir pernelyg gausūs valgiai silpnina organizmą. Pasak jo, žmogus turėtų valgyti tiek, kad jaustųsi sotus, bet ne apsunkęs.
Senovės gydytojai taip pat pabrėžė fizinio judėjimo svarbą. Graikai tikėjo, kad kasdienis judėjimas palaiko kūno stiprumą ir lankstumą. Net ir vyresniame amžiuje buvo rekomenduojama vaikščioti, mankštintis ar dirbti lengvus fizinius darbus.
Didelę reikšmę turėjo ir mityba. Romėnų gydytojas Galenas rašė, kad maistas turi būti paprastas ir natūralus. Jis rekomendavo valgyti daugiau daržovių, vaisių, grūdų ir vengti pernelyg riebių ar sunkiai virškinamų patiekalų.
Svarbiu sveikatos pagrindu laikytas ir geras virškinimas. Senovės gydytojai tikėjo, kad daugelis ligų prasideda tada, kai sutrinka virškinimo sistema. Todėl jie patardavo valgyti lėtai, gerai sukramtyti maistą ir nepersivalgyti prieš miegą.
Ne mažiau svarbus buvo ir poilsis. Senovės graikai manė, kad organizmui būtinas reguliarus miegas. Per trumpas arba per ilgas miegas buvo laikomas žalingu, todėl rekomenduota laikytis pastovaus dienos ritmo.
Senovės medicinos tekstuose dažnai minimas ir psichologinės pusiausvyros vaidmuo. Buvo tikima, kad nuolatinis stresas, pyktis ar pavydas silpnina organizmą. Todėl žmogus turėtų stengtis išlaikyti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą.
Graikų filosofai ir gydytojai ragino rūpintis ne tik kūnu, bet ir protu. Jie tikėjo, kad mokymasis, skaitymas ir pokalbiai su kitais žmonėmis padeda išlaikyti proto aštrumą net ir senatvėje.
Dar vienas svarbus patarimas buvo saikingas gyvenimo tempas. Senovės autoriai pabrėždavo, kad pernelyg didelis skubėjimas, nuolatinis nuovargis ir darbo perteklius ilgainiui silpnina žmogaus sveikatą.
Taip pat buvo rekomenduojama dažniau būti gryname ore. Graikai ir romėnai manė, kad švarus oras ir saulės šviesa stiprina kūną bei gerina nuotaiką.
Nors nuo senovės laikų praėjo daugiau nei du tūkstančiai metų, daugelis šių patarimų išlieka aktualūs ir šiandien. Saikinga mityba, fizinis aktyvumas, ramus gyvenimo ritmas ir emocinė pusiausvyra vis dar laikomi svarbiausiais sveikos ir ilgos gyvenimo trukmės pagrindais.
