Australijoje miręs paauglys, kuris per stovyklą suvalgė jautienos dešrelių, pripažintas pirmąja žmogaus mirties nuo erkės įkandimo sukeltos mėsos alergijos auka šioje šalyje.
Naujajame Pietų Velse pavaduojanti valstijos koronerė Carmel Forbes nustatė, kad Jeremy Webb 2022 m. mirė nuo anafilaksinės reakcijos, kuri suaktyvino stiprų astmos priepuolį.
Šis atvejis yra tik antras pasaulyje patvirtintas mirtinas vadinamosios žinduolių mėsos alergijos atvejis. Pirmasis užregistruotas 2024 m. Jungtinėse Valstijose.
Žemiau paaiškinta, kaip erkės įkandimas gali sukelti mėsos alergiją.
Kaip erkės gali tai sukelti?
Australijoje žinduolių mėsos alergiją dažniausiai sukelia rytinės paralyžinės erkės (Ixodes holocyclus) įkandimas.
Erkės seilėse natūraliai yra cukraus molekulė alfa-galas (angl. alpha-gal), tai – galaktozė-α-1,3-galaktozė. Žmogaus organizme šis cukrus paprastai nebūna randamas.
Įkandus erkei, alfa-galas patenka į kraują ir kai kuriems žmonėms sužadina alerginę reakciją lemiančių antikūnų (IgE) gamybą. Taip organizmas tampa „paruoštas“ alerginei reakcijai, nors iš karto jos dar nebūna.
Vėliau, suvalgius produktų, kuriuose yra alfa-galo – raudonos mėsos, kai kurių želatiną turinčių saldumynų ar tam tikrų vaistų – po kelių valandų gali prasidėti alerginė reakcija.
Jos požymiai gali būti įvairūs: nuo odos bėrimų, dilgėlinės, pilvo skausmų ar viduriavimo iki sunkių anafilaksinių reakcijų, paveikiančių kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
Kas patenka į rizikos grupę? Ar atvejų daugėja?
Nors naujausias Australijos atvejis susijęs su paaugliu, žinduolių mėsos alergija dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Neseniai baigtame tyrime (jo rezultatai netrukus bus teikiami publikavimui) nustatyta, kad žinduolių mėsos alergijos dažniausiai pasitaiko 45–75 metų australams.
Padidėjusi rizika nustatyta moterims – jos sudaro apie 60 procentų visų atvejų, tačiau priežastys kol kas neaiškios.
Analizuojant 11 metų (iki 2025 m.) duomenis paaiškėjo, kad kasmetinių atvejų skaičius iki 2020 m. buvo gana stabilus, tačiau vėliau pradėjo sparčiai augti – vidutiniškai po 22 procentus kasmet.
2024 m. visoje šalyje 787 žmonėms buvo nustatyti alfa-galo antikūnai.
Manoma, kad apie 90 procentų šio augimo lemia didesnis informuotumas ir dažnesni tyrimai dėl žinduolių mėsos alergijos. Tik apie 10 procentų atvejų augimo siejama su tikru ligos paplitimo didėjimu.
Tikslios priežastys nežinomos. Viena iš hipotezių – kelių metų švelnios vasaros ir drėgnos žiemos, sudariusios palankesnes sąlygas erkėms daugintis. Kita – didėjantis žmonių skaičius, gyvenantis miškuose ar miesto pakraščiuose, kur dažnesni kontaktai su erkėmis.
Atvejų užfiksuota visose Australijos valstijose ir teritorijose, tačiau net 96 procentai jų nustatyta rytinės pakrantės regionuose, kuriuose paplitusi Ixodes holocyclus erkė.
Labai išryškėjo tam tikros didelės rizikos teritorijos: pietryčių Kvinslando ir šiaurės Naujojo Pietų Velso aukštumos, Šiaurės Sidnėjaus paplūdimių regionas ir Naujojo Pietų Velso pietinė pakrantė. Čia fiksuota neproporcingai daug alergijos atvejų.
Ne tik alergija
Alfa-galo poveikis gali nesibaigti vien alerginėmis reakcijomis valgant mėsą.
Mokslininkų grupė tiria galimas sąsajas tarp alfa-galo ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Kartu su Australijos Raudonojo Kryžiaus kraujo tarnyba analizuojami 5 000 kraujo donorų mėginiai, tarp jų – ir iš didžiausios rizikos regionų. Siekiama išsiaiškinti, ar erkės įkandimo metu į organizmą patekęs alfa-galas ilgainiui gali padidinti kai kurių žmonių riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipotezė tokia: alfa-galo poveikis skatina menką, bet nuolatinį širdies vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių uždegimą. Manoma, kad tai gali prisidėti prie koronarinės širdies ligos progresavimo.
Vis dėlto šių mėginių analizė tik pradedama, todėl kol kas kalbama tik apie pirmines prielaidas.
Geriausia – prevencija
Kol kas nėra vaistų, galinčių išgydyti žinduolių mėsos alergiją. Todėl svarbiausia – saugotis erkės įkandimo: vaikštant ar dirbant vietovėse, kur yra erkių, dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis, kelnių klešnes susikišti į ilgas kojines, užsidėti plačiabrylę skrybėlę, rinktis šviesios spalvos drabužius, kad erkės būtų lengviau pastebimos, naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, ypač sudėtyje turinčias DEET.
Jei erkė vis dėlto įkando, nereikėtų jos traukti buitinėmis žnyplėmis ar pincetu. Rekomenduojama naudoti specialias erkės šalinimo priemones ir laikytis saugaus šalinimo instrukcijų.
