Česnakas yra turtingas medžiagų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis, taip pat vitaminų ir fitoncidų šaltinis.
Tyrimai rodo, kad česnakų fitoncidai veiksmingai slopina gripo virusus, taip pat choleros, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjus. Be to, jie gerina širdies veiklą, spartina audinių atsinaujinimo procesus ir teigiamai veikia virškinimo sulčių išsiskyrimą.
Šiuolaikinėje medicinoje česnakas naudojamas gydant plaučių tuberkuliozę, gripą ir dizenteriją, taip pat kaip antiparazitinis preparatas. Išoriškai česnakas vartojamas pūlingoms opoms ir žaizdoms gydyti, klizmose – kovai su enterobiaze. Jis taip pat turi gydomąjį poveikį esant lėtiniam apsinuodijimui švinu. Liaudies medicinoje gripo profilaktikai ir gydymui vartojamos šviežiai spaustos česnakų sultys, kurios į nosį lašinamos po 2–3 lašus tris kartus per dieną.
Peršalus sutrintos česnako skiltelės vartojamos į vidų kaip dezinfekuojamoji priemonė. Be to, česnakų košelė gali būti naudojama kaip garstyčių kompresas ir dedama ant smilkinių esant galvos skausmams. Česnakas taip pat padeda atsikratyti karpų ir suragėjusių odos sustorėjimų (sutrintas česnakas kartu su šviežia kiaulienos lašiniais).
Esant bendram silpnumui ir galvos svaigimui, rekomenduojama vartoti česnakų tinktūrą (40 g nuluptų skiltelių užpilama 100 g spirito, 7 dienas laikoma sandariame inde, po to nukošiama, į mišinį įpilama pipirmėčių tinktūros ir vartojama po 10–15 lašų 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį).
