Vaistas metforminas, plačiai naudojamas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, gali ne tik padėti veiksmingai kontroliuoti šią ligą, bet ir suteikti vyresnio amžiaus moterims didesnę tikimybę sulaukti garbingo 90 metų amžiaus. Taip teigiama 2025 m. publikuotame tyrime, kurio autoriai šį poveikį sieja su įvairiomis vaisto senėjimą lėtinančiomis savybėmis.
Mokslininkai iš JAV ir Vokietijos pasinaudojo ilgalaikio JAV tyrimo, kuriame dalyvavo po menopauzės esančios moterys, duomenimis. Iš viso buvo atrinkti 438 moterų įrašai: pusė jų vartojo metforminą 2 tipo diabetui gydyti, o kita pusė – kitą vaistą nuo diabeto, sulfonilkarbamido preparatus.
Nors tyrimą lydi tam tikri apribojimai ir išlygos, apskaičiuota, kad metforminą vartojusių moterų rizika numirti iki 90 metų buvo 30 procentų mažesnė nei tų, kurios gydytos sulfonilkarbamido grupės vaistais.
„Metforminas veikia kelis senėjimo kelius, todėl yra laikomas vaistu, galinčiu pailginti žmogaus gyvenimo trukmę“, – rašo tyrimo autoriai savo publikacijoje.
„Mūsų duomenys rodo, kad metformino vartojimo pradžia, palyginti su sulfonilkarbamido preparatais, padidino išskirtinio ilgaamžiškumo tikimybę tarp moterų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu.“
Metforminas vartojamas jau kelis dešimtmečius ir laikomas geroprotektoriumi – vaistu, galinčiu lėtinti įvairius organizmo senėjimo procesus. Tyrimais nustatyta, kad jis padeda riboti DNR pažeidimus ir skatina su ilgaamžiškumu siejamą genų aktyvumą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad metforminas gali lėtinti smegenų senėjimą ir mažinti ilgalaikio COVID-19 riziką. Vis dėlto iki šiol nebuvo aišku, ar šis vaistas tikrai prailgina gyvenimo trukmę, ypač žmonėms. Būtent todėl atliktas ir šis darbas.
Šis tyrimas negali taip tvirtai įrodyti priežastinio ryšio, kaip tai darytų atsitiktinės imties kontroliuojamas klinikinis tyrimas, nes dalyvės nebuvo atsitiktinai paskirstytos į gydymo grupes – jos laikėsi gydytojų rekomendacijų. Be to, nebuvo placebo grupės, kuriai nebūtų taikytas jokio vaisto gydymas, o bendras imties dydis taip pat nėra labai didelis.
Kita vertus, tyrimo stiprybė – labai ilgas stebėjimo laikotarpis. Vidutiniškai moterys buvo stebimos 14–15 metų, gerokai ilgiau, nei dažniausiai trunka standartiniai klinikiniai tyrimai. Toks laikotarpis yra itin svarbus siekiant suprasti, kaip bet kuri intervencija veikia gyvenimo trukmę ir sveiką senėjimą.
„Svarbus mūsų analizės privalumas – ilgas laikotarpis po gydymo pradžios. Galėjome stebėti tą pačią moterų kohortą nuo vidutinio amžiaus iki 90 metų ir vyresnio amžiaus, kas dažniausiai yra neįmanoma tipiškuose atsitiktinės imties kontroliuojamuose tyrimuose“, – pabrėžia autoriai.
Mokslininkų teigimu, ateityje galima tikėtis ir atsitiktinės imties tyrimų, kurie leistų nuodugniau įvertinti metformino poveikį ilgaamžiškumui. Tuo tarpu, pasaulio populiacijai vis labiau senstant, tyrėjai ieško būdų, kaip išlikti sveikesniems ilgiau ir sumažinti senėjimo sukeltą žalą organizmui.
„Geroskencijos hipotezė teigia, kad biologinis senėjimas yra pakitęs procesas, o jį sulėtinus būtų galima atitolinti arba net išvengti daugelio su amžiumi susijusių ligų ir negalios“, – rašo tyrimo autoriai.
„Vienas pagrindinių geroskencijos tikslų – nustatyti naujas gydomąsias ir profilaktines intervencijas, kurios lėtintų biologinį senėjimą.“
