Kai kurie žmonės mielai renkasi sūrius priedus avižinei košei ir nebijo eksperimentuoti su netikėtais skoniais. Nors dažniausiai košė siejama su saldžiais pusryčiais, daugelio virtuvėse ji tampa universaliu patiekalu, kurį galima pritaikyti pagal asmeninius pomėgius. Paklausus, kokius neįprastus ingredientus žmonės yra išbandę su avižine koše, atsakymai nustebina įvairove.
Ant košės neretai dedami gana sūrūs ingredientai – kiaušiniai, sojų dribsniai, varškė ar net keptos rūkytos šoninės gabalėliai. Kai kas pasakoja, kad iškylose gamtoje keptuvėje paruošta košė su šonine tampa tikru pusryčių akcentu. Kiti tikina, kad įmaišius linų sėmenų rupinių ar sojų dribsnių skonis tampa sodresnis ir malonesnis.
Ne mažiau netikėtas pasirinkimas – tunas aliejuje, būtent aliejuje, o ne vandenyje konservuotas. Prie jo dažnai derinama varškė, o kai kurie net užbarsto tarkuoto fermentinio sūrio ant iš vakaro išvirtos ir šaldytuve laikytos košės. Virtas kiaušinis taip pat minimas kaip gardus, nors aplinkiniams kartais keistai atrodantis priedas.
Bene labiausiai stebinantis derinys – silkės marinatas. Vienas žmogus prisiminė kambario draugą, kuris rytinę avižinę košę gardindavo skysčiu iš silkės stiklainio ir tvirtindavo, kad tai labai skanu. Nors ne visi išdrįstų paragauti tokio varianto, jis rodo, kiek skirtingų požiūrių į paprastą košę gali būti.
Sūrios košės mėgėjai ją taip pat gardina lapiniais kopūstais ar avokadu. Tokiu atveju avižinė košė primena labiau pikantišką pagrindinį patiekalą nei tradicinius pusryčius, tačiau daugeliui tai – sotus ir maistingas dienos pradžios pasirinkimas.
Saldžių priedų pasirinkimas ne mažiau įvairus. Į košę dedamos moliūgų sėklos, žemės riešutų trupiniai, linų sėmenų ar rugių rupiniai, įvairūs sėlenų mišiniai. Taip pat dažnai pasirenkami varškės gaminiai, jogurtai, vaisiai ir uogos.
Kai kurie gardina košę grietinėle ir datulėmis, kiti – uogomis, baltyminiais produktais, kokosų cukrumi ar cinamonu. Yra ir tokių, kurie deda spanguoles, maltas linų sėmenis, medų, alyvuogių aliejų bei šiek tiek pieno, pabrėždami, kad toks derinys naudingas sveikatai ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą.
Praktiški pusryčių mėgėjai iš anksto pasiruošia uogų ir vaisių mišinius – mėlynes, braškes, bruknes, spanguoles, juoduosius serbentus, datules ar kivį sudeda į sandarų indelį ir laiko šaldytuve net iki savaitės. Taip rytais tereikia įmaišyti pasirinktą porciją į košę.
Kai kurie žmonės pasakoja, kad pradėję labiau rūpintis mityba atrado naujus košės derinius su baltyminiais varškės produktais ar tirštais jogurtais. Į ją dedami įvairūs vaisiai, uogos ar papildomi grūdai, o tokie pusryčiai tampa subalansuotos mitybos dalimi.
Vis dėlto dalis žmonių lieka ištikimi paprasčiausiai versijai. Jų nuomone, košė skaniausia su trupučiu sviesto, pieno ar namuose virtos uogienės ir žiupsneliu druskos. Papildomi ingredientai, jų manymu, tik užgožia tikrąjį košės skonį, o jogurtą ar vaisius galima suvalgyti atskirai.
Ši įvairovė rodo, kad avižinė košė yra nepaprastai universalus patiekalas. Vieniems ji tampa pikantišku pusryčių eksperimentu, kitiems – saldžiu energijos šaltiniu, o dar kitiems – paprastu ir jaukiu ryto ritualu. Galimybių tiek daug, kad kiekvienas gali atrasti savo mėgstamiausią variantą.
