Mokslininkai, tirdami genetinius veiksnius, lemiančius žarnyno veiklą, nustatė, kad tuštinimosi dažnį gali veikti vitaminas B1 (tiaminas). Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė žarnyno motorikai – maisto judėjimo greičiui per virškinamąjį traktą. Motorikos sutrikimai sukelia vidurių užkietėjimą, viduriavimą ir dirgliosios žarnos sindromą. Nepaisant šių sutrikimų paplitimo, tikslūs jų atsiradimo biologiniai mechanizmai ilgą laiką buvo neaiškūs.
Mokslininkai ir genetikai išanalizavo daugiau kaip 260 000 Europos ir Rytų Azijos gyventojų genetinę medžiagą. Iš pradžių tyrimo tikslas nebuvo nustatyti sąsajas su vitaminais, tačiau gauti duomenys parodė ryšį tarp tualeto lankymosi dažnumo ir genų, reguliuojančių tiamino apykaitą.
Tyrėjai identifikavo du konkrečius genų variantus, darančius įtaką baltymams, dalyvaujantiems tiamino pernašoje ir aktyvinime. Paaiškėjo, kad tam tikras šių genų versijas turintys žmonės skyrėsi tuštinimosi dažniu. Tolimesnė „UK Biobank“ duomenų analizė patvirtino: vitaminu B1 (tiaminu) praturtinta mityba teigiamai veikia tuštinimosi reguliarumą, nors žmonėms, turintiems minėtus genetinius ypatumus, ši sąsaja pasireiškė kiek kitaip.
Tiamino gausu viso grūdo produktuose, riešutuose, mėsoje ir žuvyje. Anksčiau šis vitaminas buvo laikomas svarbiausiu energijos apykaitos komponentu, tačiau jo poveikis žarnyno sveikatai tik visai neseniai tapo aktyvių mokslinių diskusijų objektu.
Mokslininkų teigimu, tolesni tyrimai gali sudaryti prielaidas kurti individualizuotus vidurių užkietėjimo, viduriavimo ir dirgliosios žarnos sindromo gydymo metodus, atsižvelgiant į konkretaus paciento ypatumus, įskaitant ir genetinę predispoziciją.
