Ar klimato krizės sprendimai gali turėti nematomą poveikį visuomenės sveikatai? Naujas JAV atliktas tyrimas kelia sudėtingus klausimus apie branduolinės energetikos plėtrą ir galimą jos sąsają su vėžio rizika.
Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkų analizė parodė, kad JAV apskrityse, esančiose arčiau veikiančių atominių elektrinių, fiksuojamas didesnis mirtingumas nuo vėžio. Tyrimo autoriai teigia nustatę statistinį ryšį, kuris silpnėja didėjant atstumui nuo elektrinių.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, profesoriaus Petroso Koutrakio, rezultatai rodo išmatuojamą sąsają tarp gyvenamosios vietos artumo atominei elektrinei ir vėžio rizikos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad kalbama apie statistinę koreliaciją, o ne įrodytą priežastinį ryšį.
Skirtingai nei ankstesni, lokalaus masto tyrimai, ši analizė apėmė visas JAV apskritis ir visas veikiančias atomines elektrines 2000–2018 metų laikotarpiu. Toks mastas leido sudaryti detalesnį galimos rizikos žemėlapį nacionaliniu lygmeniu.
Tyrėjai naudojo vadinamąjį nenutrūkstamo artumo modelį, leidžiantį įvertinti kelių elektrinių bendrą poveikį konkrečiai teritorijai. Analizei buvo integruoti JAV energetikos informacijos administracijos ir Ligų kontrolės bei prevencijos centro duomenys.
Siekiant sumažinti galimų klaidinančių veiksnių įtaką, buvo atsižvelgta į vidutines pajamas, rasinę sudėtį, išsilavinimo lygį, rūkymo paplitimą, kūno masės indeksą ir sveikatos priežiūros prieinamumą. Net ir pritaikius šias statistines korekcijas, ryšys tarp artumo elektrinėms ir mirtingumo nuo vėžio išliko.
Analizės duomenimis, per nagrinėtą laikotarpį apie 115 tūkst. mirčių nuo vėžio galėjo būti susijusios su gyvenimu netoli atominių elektrinių. Ryškiausias ryšys nustatytas vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.
Vis dėlto tyrimas turi svarbių apribojimų. Nebuvo atlikti tiesioginiai radiacijos matavimai konkrečiose teritorijose, o poveikis vertintas remiantis geografiniu atstumu, darant prielaidą, kad visų elektrinių emisijos yra panašios, nepaisant jų amžiaus ar eksploatacijos ypatumų.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo, jog atominės elektrinės tiesiogiai sukelia vėžį. Tačiau jie, anot autorių, rodo poreikį tęsti išsamius ir detalesnius tyrimus, ypač tuo metu, kai branduolinė energetika vis dažniau pristatoma kaip švari alternatyva iškastiniam kurui.
Diskusijos dėl branduolinės energijos vaidmens kovojant su klimato kaita tampa vis intensyvesnės. Todėl klausimas apie galimą ilgalaikį poveikį sveikatai įgauna naują svarbą ir reikalauja subalansuoto, mokslu pagrįsto vertinimo.
