Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai ir ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nemažą dalį šių ligų galima pristabdyti ar net išvengti dar ankstyvoje stadijoje, pirmiausia pakeitus kasdienius mitybos įpročius.
Britų kardiologas, Londono Nacionalinės kardiologijos klinikos įkūrėjas Francesco Lo Monaco teigia, kad daugelis žmonių kasdien vartoja produktus, kurie ilgainiui gali neigiamai veikti širdį ir kraujagysles. Pasak jo, nedideli, bet nuoseklūs mitybos pokyčiai gali pastebimai sumažinti širdies ligų riziką.
Vienas iš didžiausių pavojų širdžiai – perdirbta mėsa. Bekonas, dešros, dešrelės ar rūkyti mėsos gaminiai dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Šios medžiagos gali didinti kraujospūdį ir skatinti „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi kraujyje.
Ne mažiau svarbu riboti ir riebią raudoną mėsą. Riebūs jautienos ar kiaulienos gabalai neturėtų būti kasdienio raciono dalis, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų. Specialistai rekomenduoja tokią mėsą vartoti tik retkarčiais ir rinktis liesesnius jos variantus.
Didelę dalį druskos ir įvairių priedų žmogus gauna iš pusgaminių ir paruoštų patiekalų. Šaldyti patiekalai, greito paruošimo makaronai ar paruoštos sriubos dažnai būna itin sūrūs ir turi daug konservantų, todėl jų vartojimą vertėtų riboti.
Kardiologas taip pat atkreipia dėmesį į saldžius gėrimus. Gaivieji gėrimai, saldintos arbatos ar energiniai gėrimai turi daug cukraus ir vadinami „skystomis kalorijomis“, kurios greitai didina gliukozės kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Pasak gydytojo, verta atkreipti dėmesį ir į produktų sudėtį. Jei etiketėje pateikiamas labai ilgas sudedamųjų dalių sąrašas, o kai kurių ingredientų pavadinimai sunkiai suprantami, tokį produktą dažnai geriau palikti parduotuvės lentynoje.
Vietoj širdžiai nepalankių produktų Francesco Lo Monaco rekomenduoja rinktis Viduržemio jūros regiono mitybos modelį. Ši dieta laikoma viena palankiausių širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes pagrįsta natūraliais, mažiau perdirbtais produktais ir sveikaisiais riebalais.
Svarbi tokios mitybos dalis yra gausus daržovių ir vaisių vartojimas. Pomidorai, lapinės daržovės, svogūnai, morkos, uogos ar citrusiniai vaisiai aprūpina organizmą skaidulomis, vitaminais ir antioksidantais, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
Ne mažiau svarbūs yra ir sveikieji riebalai. Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai tampa pagrindiniu riebalų šaltiniu, o kartu vartojami avokadai, alyvuogės bei nedidelis kiekis riešutų ar sėklų.
Baltymų šaltiniai taip pat turėtų būti pasirenkami atsakingai. Raudoną mėsą rekomenduojama dažniau keisti riebiomis žuvimis, pavyzdžiui, lašiša ar sardinėmis, kurios turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Taip pat verta rinktis paukštieną, kiaušinius ir ankštinius augalus.
Norint sumažinti suvartojamos druskos kiekį, patariama dažniau naudoti prieskonines žoleles ir natūralius prieskonius. Česnakas, bazilikas, raudonėlis ar kitos žolelės ne tik pagerina patiekalų skonį, bet ir turi antioksidacinių savybių.
Gydytojas pabrėžia, kad drastiškų pokyčių per vieną dieną daryti nebūtina. Kur kas svarbiau nuosekliai, žingsnis po žingsnio keisti kasdienius įpročius ir pamažu mažinti širdžiai nepalankių produktų kiekį.
Specialisto teigimu, daugelis žmonių apie širdies sveikatą pradeda galvoti tik tuomet, kai atsiranda pirmieji sutrikimai. Tačiau net nedideli, bet nuolat taikomi mitybos pokyčiai gali reikšmingai pagerinti savijautą ir padėti ilgiau išsaugoti gerą sveikatą.
